Du mažyliai namuose: apie pasakas ir ne tik

Mūsų namuose  knygos užima gan svarbią vietą. Kai susilaukėme vaikų, iškart pradėjome skaityti ir jiems. Ignas jau turi visai ne mažą bibliotekėlę knygų. Jei kartais pagailime knygos sau, bet pamatę smagią vaikišką knygelę, be sąžinės graužimo nuperkame.  Ir patiems įdomu :), o jei vaikas tą knygelę varto, tai išvis širdy gera... Labai norisi, kad knygas vaikai pamėgtų. Tiesą sakant, aš nepažįstu nei vieno vaiko, kuris būdamas tokio amžiaus nemėgtų knygų :)

Rekomenduojama vaikams kasdien skaityti bent 20 minučių. Mums gaunasi tikrai daugiau, skaitome dieną, žiūrime paveikslėlius, nagrinėjame  juos. O vakaro skaitymas prieš miegą jau tėčio darbas ir malonumas.  Leidžiame Ignui išsirinkti pasaką pačiam. Čia ir prasideda smagumai. Ig as renkasi, renkasi, vis renkasi ir niekaip neišsirenka, kol mums nusibosta laukti....Jei liepiame rinktis iš dviejų variantų, tada vis tiek jis nesutinka, derasi, kad ne, šita pasaka netinka ir vėl eina rinktis. Tokie pasirinkimai u-trunka ir 15 minučių, kartais ir daugiau. Ar tik nebus čia nenoras eiti miegoti ;). Pastaruoju metu, nors Igną iš anksto ispėjame, kiek bus perskaityta pasakų,  vis tiek, tėčiui pabaigus skaityti, Ignas tiesiogine to žodžio prasme 'kaulija' dar. Tėtis jau išeina iš kambario, o Ignas lipa iš lovos, keliauja prie knygų lentynos, renkasi dar kitą pasakų knygą ir neša tėčiui į kitą kambarį ir prašo dar skaityti. Tėtis vis kartoja, kad nebeskaitys, nes laikas miegoti, o Ignas kokias dešimt minučių derasi ir reikalauja dar pasakos, kol galiausiai nieko nepešęs (nes jau ir taip būna paskaityta ne viena pasaka) grįžta į lovą. Ir taip kasdien bando palaužti :).

Dienos metu, kai skaitome knygeles, Ignas irgi bando pasakoti, kas vyksta paveikslėliuose. Vienintelis minusiukas, kad pats sau vienas pavartyti knygelių nenori, turime būtinai ir mes dalyvauti. Beje, kartais knygų nuperku ir jau panaudotų. Suveikia nostalgija iš mano pačios vaikystės :). Taip namuose atsirado nuostabusis Eno Raudo  'Cypliukas' bei Ilja Bereznicko  'Dovanėlė'.

Neseniai nupirkau visiems gerai žinomą knygą Richard Scarry  'Ką žmonės dirba visą dieną'.  Ji skirta vyresniems vaikams, bet Ignui labai patiko, teksto nedaug, o paveikslėliai išraiškingi, daug veiksmo juose, pavaizduota daug skirtingų profesijų bei darbų. Bėda ta, kad tuo pačiu nupirkau ir vaikiškas žirkles smulkiajai motorikai palavinti. Ignui labai patiko ir mokytis karpyti lapus. Kol Gyčiui keičiau sauskelnes, 'pagrąžino' ir naująją knygelę...Ech, norisi, kad išliktų knygelės rvarkingos, bet tvarkingos jos išlieka tik lentynose po stiklu :). O pas mus jos visur, ir stalčiuose, ir ant žemės, ir po lova....

Turi knygelių ir Gytis, tiesa, tai Igno palikimas. Jam labiausiai patinka tos, kurias galima pagraužti :)

O kokias pasakas mėgsta Jūsų vaikai?