Dovanoti nereikalingus daiktus, knygas, rūbus, rasti naujus šeimininkus daiktams tapo jau kone įprasta.
Neatlygintina kraujo donorystė pamažu populiarėja ir Lietuvoje. Apie kraujo donorus žinojau jau vaikystėje. Abu tėvai buvo kraujo donorai, turi tuos mažus kraujo lašelio ženkliukus, gal net diplomus. Aš pati niekada neturėjau svajonės tapti donore. Kad ir kiek bendradarbė kalbindavo eiti duoti kraujo, turėjau begalę priežasčių to nedaryti: bijau kraujo, baisu, bijau adatų, nualpsiu ir t.t. Nors matyt tas zyzimas vis tiek kažkur nugulė mintyse. Kaip sakoma: pasėta sėkla išdygsta. Taigi pradėjau renginiuose pastebėti Nacionalinio kraujo centro palapines, reklamas, pradėjau girdėti radio pranešimus jog labai trūksta kraujo ir t.t. Taip pamažu pribrendau kraujo donorystei. Sukaupiau visą ryžtą ir niekam neprasitarusi išdrįsau šiai procedūrai. Kada daugiau, jei ne dabar?
Ir supratau, jog ta 20 min. procedūra tikrai nėra itin skausminga.O tavo kraujas kažkam gali išgelbėti gyvybę.
Labai džiaugiuosi jog tai nebuvo vienkartinis kraujo davimas. Taip nepastebimai įvyko ir 10 - tasis kartas.
Tikrai manau, jog kraujo donorystė yra vienas paprasčiausių būdų padėti kitam žmogui.
Galbūt ir daugiau čia yra mamų kraujo donorų?
Gal yra vis dar neišdrįstančių, bet pagalvojančių apie tai?
Pasvarstykite, pasidomėkite ir pabandykite. Gerus darbus daryti gera.
Aš labai laukiu . Dabar labai sunkus laikotarpis, nelaimes šeimoje . Nustojau žindyti ir pagaliau galėsiu kai viskas aprims pagaliau galėsiu duoti 😉
Aš gal buvau davusi kraujo kelis kartus, bet tiko tik du iš jų tiko, nes kitais atvejais manon kraujyje nepakanka hemoglobino, kad kitam galėtų duoti, bet pačiam žmogui užtenka 😀 Pamenu, vykau į pačias Santaras, per visą miestą, dar anuomet automobilio neturėjo ir kai pasako - netinkamas ☹ Nuliūdau ir nebebandžiau.
Kokia Jūs šaunuolė! 10 kartų!!! Aš esu davusi kelis kartus, bet pristabdžiau šią veiklą po to, kai po vieno davimo geležis krito taip, kad ilgiau nei pusę metų vargau, kol geležis atsistatė ir vėl pradėjau geriau jaustis. Dabar prisibijau truputį.