Dinaros kasdienybė jau seniai yra neatsiejama nuo socialinių tinklų ir nors šio hobio ji nelaiko pagrindiniu savo darbu, tačiau visada nuoširdžiai dalinasi savo asmeninėmis rekomendacijomis ir atradimais. Ir nors kaip pati pastebėjo soc.tinkluose šiuo metu tikrai trūksta tikrumo, nuoširdumo, pati taip pat neretai save pagauna stengiantis suvaidinti vieną ar kitą emcociją, tačiau ji niekuomet neslepė - didėjant sekėjų skaičiui atsiranda ir nemažai kritikos, bet visgi, jos tikrai daug daug mažiau, nei palaikymo.
Apie socialinių tinklų iššūkius, viešą motinystės kelią ir ateities planus, kviečiu skaityti interviu su mūsų pašnekove - Dinara Vilčinskyte - Knystautiene.
- Dinara, papasakokite kaip Jums šiuo metu sekasi?
Būna visokių dienų, bet dažniausiai džiaugiuosi šiandieniniu gyvenimu ir tyliai mintyse dėkoju už viską, ką turiu. Tad atsakymas turbūt būtų, kad sekasi tikrai gerai.
- Vis dar esate motinystės atostogose?
Taip, planuoju būti motinystės atostogose iki vaikeliui sueis dveji.
- Planuojate grįžti į tą pačia darbo vietą, o galbūt visą savo laiką skirsite renginių organizavimui?
Iki to laiko, kol teks grįžti į darbą, manau, jau būsime iš Vilniaus persikraustę į Žemaitiją, tad į tą pačią darbovietę grįžti nepavyks. Kai ateis laikas teks ieškotis naujo pastovaus darbo, nes vestuvių dekoravimas vis dar tėra papildomas darbas ir dažniausiai tik šiltuoju sezonu.
- Beje, tikriausiai niekam ne paslaptis, jog socialiniai tinklai yra neatsiejama Jūsų kasdienybės dalis, tačiau ar nemanote, kad pastaruoju metu juose labai daug netikrumo ir paslėptų dalykų?
Manau, kad dabar ten netikrumo dar daugiau, nei kada nors anksčiau... Net ir pati save pagaunu bandant ,,surežisuoti” socialiniams tinklams tinkamą akimirką... Man atrodo, kad visai greit gebu perprasti žmones, tad jei matau, kad pvz. ,,Instagrame'' kažkuris žmogus pateikia daugiau vaidybos, nei realaus gyvenimo, tiesiog nebeseku tokių žmonių.
- Kaip atsirenkate kuo dalintis su sekėjais, o ką visgi pasilaikyti sau?
Mano socialinių tinklų veikloje tokio filtro kaip ir nėra... Apie save galiu dalintis beveik viskuo, taip pat apie vyrą ir vaikelį. Bet dalykus, kurie yra susiję su kitais artimaisiais dažniausiai pasilieku sau.
- Dažniau sulaukiate kritikos ar palaikymo?
Didėjant sekėjų skaičiui atsiranda ir nemažai kritikos, bet visgi, jos tikrai daug daug mažiau, nei palaikymo. O tai labai džiugina. Smagu, kad daugeliui nuoširdžiai smagu stebėti mano kasdienybę.
- O kaip šį Jūsų hobį vertina šeima, draugai?
Vyras manau, nesupyktų jeigu mažiau laiko praleisčiau įnikusi į telefoną, bet aplinkiniai jau yra prie to pripratę ir jiems būna keista, kai pasitaiko dienų, kad būnu visiškai pasyvi socialiniuose tinkluose. Labai gerai pamenu, kaip seniau mama juokdavosi iš šio mano hobio, o dabar palaiko ir net pati siūlo idėjas ,,Instagramo'' nuotraukoms(šypsosi-red.past).
- Apkritai, ar pastebėjote, jog žmonės linkę manyti, kad nuomonės formuotojai daiktus gauna nemokamai, bet juk tiesa yra kitokia?
Tikrai taip... Ir pati seniau taip maniau, gal net pavydėjau tų ,,nemokamai gaunamų daiktų”. Bet jie tikrai nėra nemokami... Pinigai tiems daiktams nėra išleidžiami, bet išleidžiame jiems kitą, vieną iš svarbiausių dalykų, tai yra savo laiką. Norint padaryti gražesnius, įdomesnius ,,storius'' ar įrašą apie tam tikrus produktus, kartais tenka pavargti.
- Tai lygiai toks pats darbas, kaip ir bet kuris kitas, ar visgi to darbu pavadinti nedrįstumėte?
Kai jau kažkiek teko paragauti šios duonos, tai manau, kad tai yra darbas.Ypač tiems nuomonės formuotojams, kuriems tai yra pagrindinė veikla.
- O kaip Jums sekasi būti mama, su kokiais didžiausiais iššūkiais tenka susidurti?
Aš manau, kad man būti mama sekasi visai gerai. Nors kai vyrą kalbinu dėl antro vaikelio, jis juokiasi, kas mes su vienu vos susitvarkome, tai koks dar antras(juokiasi-red.past)... O iššūkiai, tai daugiau tokie buitiniai... Niekada nebuvau puiki kulinarė ir ne per labiausiai mėgdavau suktis virtuvėje, o dabar bandau viską vaikeliui gaminti pati. Tai turbūt didžiausias iššūkis ir yra - buitis, maisto ruošimas, bei tvarkos namie palaikymas.
- Kiek dabar jau Henrietai laiko?
Henrietai dabar beveik metai ir du mėnesiai
- Tikriausiai kitais metais jau leisite Henrietą į darželį? Pagal, kokius kriterijus renkatės?
Miestelyje, kuriame gyvensime darželis yra tik vienas - valstybinis. Tai į jį ir leisime. Kaip tik prieš kelias dienas einant pro šalį, stebėjau kaip vaikai su tėveliais būtent iš to darželio eina namo, tai net susigraudinau suvokus, kad kitais metais mūsų laukia tas pats. O kai svarstėme apie darželį Vilniuje, tai didžiausias kriterijus būtų buvęs vieta. Manau, kad daugelis tėvelių stengiasi patekti į šalia namų ar darbų esančius darželius. Dviejų metukų dar nenorėčiau leisti, bet teks.
- O ko Jus, kaip asmenybę išmokė buvimas mama?
Manau, kad vis dar moko... Bet turbūt labiausiai vaikeliui esu dėkinga už priminimą, kad kartais reikia sustoti ir kiek patausoti save.
- Palinkėjimas skaitytojams
Linkiu kiekvienoje dienoje atrasti ką nors, kas jus džiugina. Kartais net nesusimąstome, jog laimės gali suteikti ir visai mažyčiai dalykai... Ir aišku, ramaus ir jaukaus rudens!
