Diena, kai įgyvendini planus...

Aš esu iš tų žmonių, kurie visada turi planą. Pamenu, mama visada iš vakaro susirašydavo užrašų knygutėje, ką tą dieną turi padaryti.

O tėtis visad kartodavo, kad „reikia turėti planą“. Aišku, dažnai mano planas netelpa net į 24 valandas... kartais net į 48 valandas jo sugrūsti nepavyksta.

Taigi, darbų sąrašą aš pasidariau sekmadienio vakarą. Baigiantis trečiadieniui galiu pasakyti, kad didelė dalis darbų atlikta, o kas neatlikta, bus padaryta šiąnakt.

 Ryte atsikėlusi pabaigiau sauskelnių tortą. Aišku, nėra pats gražiausias, bet vis mieliau gauti ir dovanoti tokią dovaną, o ne sauskelnių paką ir maišelį su rakandėliais.

Sekantis svarbus darbas buvo pabaigti dėžę nuotraukoms, kurios lakavimą vis atidėdavau. Man ji pasakiška. Ir aš tokios norėčiau. Reikia prašyti Kalėdų senelio, kad man tokią padarytų... o tai pati niekaip nenusidekoruosiu.

Dar vienas reikalas, kuriuo pasigirsiu, tai, kad pabaigiau kvietimus į Saulutės gimtadienį. Jie mažučiai ir labai paprasti. Bet manau, kad bus svečių, kuriems tas kvietimukas tikrai svarbus. Kalbu apie pačias mažiausias šventės viešnias.

Vakar užsiminiau apie kalėdines dovanas. Taigi, pirmosios dovanos atkeliavo šiandien: užsakiau dukružei rankų arbo kaladėles. Štai kokios gražios. Aišku, dabar dar raidelių ir skaičiukų nesimokysim, bet čia kaip ir investicija į ateitį.

Pabaigai norėčiau padėkoti Dovilei su Vanesyte ir Laurai su Gustyte, kad apsilankė pas mus: labai smagiai pasišnekėjome, pasikavinome. Ačiū jums už smagią popietę.

O kuo jūsų diena buvo ypatinga?