„Neimk – sudaužysi“, „neliesk – nusideginsi“, „nelipk – nugriūsi“. Tai tik dalis draudimų, kuriais tėveliai nesąmoningai, rodos, apriboja vaiko pasaulėlį. Ar visi jie reikalingi?
Niekas nesiginčija, kad auklėjant mažylį nustatyti ribas labai svarbu. Tačiau kokios tos ribos turi būti? Kaip visa tai pateikti, kad vaikutis jų imtų paisyti, o ne ignoruotų. O gal mažajam šeimos nariui reikia daugiau leisti, kad jis pats viską išbandytų ir įsitikintų, kiek tai pavojinga?
Kaip jūs auklėjate savo mažylį? Pasidalinkite patirtimi.
na bet jiug jie tam ir yra vaikai kad viska izbandytu zinoma su saiku,jiug jei nieko neleisi tai ir pasaulio nepazins
man su dukra labai pasiseke,visada budavo atsargi nelysdavo kur nereikia,neimdavo ko negalima jai uztekdavo karta pasakyti ir viskas.jai dabar 4metai tai jau aisku parodo savo kapryzu bet tik tuomet kai pritruksta demesio nes dar yra mazas broliukas😀 pas mus seimoje visada yra bendraujama manau tas ir padeda kad vaikai uzaugtu geri ir dorus
taip butinai reikia su vaiku bendrauti!!! bet mes kartais to nesuprantam ☹
reikia leisti tik tai kas galima bet ne per daug kad nepriprastų😀
na mano vaikui dar iki galima negalima reikia paaugt bet as manau kad reikia vaika sudraust po to paaiskinant kodel sudraudei ir kodel butent taip daryt negalima.. nes kol vaikas nesupras kodel negalima taip elgtis kaip jis nori tol jis darys viska priesingai nei yar sakoma.. o ir visada vaika reikia mokint ir su juo kalbetis 😀
na jo tie musu neklauzados mazyliai,mes suprantame kur yra karsta kad negalima liestis,pvz.kavos puodelis kai as geriu man sako kad cia ka...ka..t.y.karsta ai...ir truputi bando liestis bet labai atsargei paziuri ar tikrai karta ir daugiau nelenda.zino kad peilis yra ai....kad negalima jam imti nuo stalo.mokame siuksles ismesti kad tenai fu...nes musu pamperis is po nakties kad ji reikia ismesti,o kas ten siukslineje mazyliui mano taip vis norisi ilisti tenai ir ziuret kas ten taip fu...
na bet susitariam...
Vaikai nebūtų vaikai, jei niekur neliptų, neimtų į rankas, nedaužytų. Manau, pirmiausia reikia vaikučiui viską aiškinti ir su juo kalbėtis, kodėl negalima to ar ano daryti. Kartais atrodo, kad vaikai nekreipia dėmesio į tai, ką kalbam, bet iš tiesų jie viską puikiai supranta. Taigi, nereikia tingėti kalbėtis su vaikučiu ir viskas bus gerai 😉
Supratau viena, kad budamas su manimi, jis ir klauso ir pasiarame, bet esme, kad mokame susitarti.
Visiskai kitaip, kai is darbo gryzta tetis... Tetis pavarges, o demesio negaunantis mazylis ima visokiais ymanomais ir dazniausiai neigiamais budais atkreipti tevelio demesy...
Va tada ir ptasideda... lipa kur nereikia, meto viska, kisa rankele y tarpdury ir saukiasi pagalbos... zodziu..
Manau, kad demesys, uzsiemimas su vaikuciu padeda geriau jy aukleti, bet kuri is musu turi tiek daug laiko, prasedeti is vein su mazyliu???
Cia is tiesu labai aktuali tema. Atrodo vaikas auga nubrezi ribas, o ateina laikas kai jis jas sugriauna. Nezinau kur suklydau augindama vyresnele, bet ji nepaiso jokiu draudimu, arba viska padaro savaip. Kalbu ir graziai, ir grieztai, bet rezultato nesimato.
Viska drausti vaikui ir blogai, taciau reikia leisti, kad pajustu kokios pasekmes laukia jei neklausys. Taciau aisku neleisi vaikui begti per gatve, jog suprastu jog tai pavojinga.