Darom visus metus!

Labas rytas MK dalyviai, visai neseniai per Lietuvą nusirito „Darom“ banga. Ar jūs dalyvavote šioje veikloje?

Kadangi esu seniai nebe „niolikos“, tai teko pagyventi ir Tarybų Sąjungoje. Kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę, tai visi buvusio sovietmečio darbai, datos ir kiti dalykai, kurie priminė rusų tradicijas ir gyvenimą, tapo blogais, netoleruojamais.

Net ir kovo 8-oji ar gegužės 1-oji, kurios švenčiamos beveik visame pasaulyje, buvo „nurašytos“, nes jas šventėme sovietmečiu. Džiugu, kad šventės vėl atgijo. Taigi ne viskas buvo taip jau ir blogai. Bet nenoriu per daug išsiplėsti į visas blogybes ar gėrybes. Noriu akcentuoti vieną iš tų „blogų“ darbų.

Mes tai vadindavome lenininėmis talkomis. Pagerbiant Lenino gimtadienį, kuris buvo balandžio 22 d., būdavo organizuojamos talkos, kad visur būtų švaru, gražu. O gegužės pirmąją su balionais ir vėliavėlėmis žygiuodavome į paradą. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ši „blogybė“ buvo išgyvendinta. Ir kas nutiko?

Ogi per savo šiukšles nebegalėjome patys išbristi. Ir atsirado „nauja“ tradicija „Darom“! Valio, kokia naujovė! Ir kokia gi čia naujovė?! Viskas sena, tik pavadinimas kitoks. Taigi padarom balandžio mėnesį ir visus metus vėl galime šiukšlinti. Žiemą ypač patogu šiukšlinti, kai tuoj užsninga, visur balta, švaru.

O ar „Darom“ neturėtų vykti visus metus? Negi namuose mes tvarkomės tiktai, pavyzdžiui, gruodžio mėnesį? O gal kai kuriems politikams ar visuomenės veikėjams tas „Darom“ tik reklaminis triukas, nes jų nuotraukos su kastuvu ar šluota rankose mirgėte mirga visuose spaudos leidiniuose?

Nuo pat mažens savo vaikams aiškinu, kad negalima šiukšlinti, teršti gamtos. Kai vyresnėlė buvo maža, vienąkart netyčia pamačiau, kaip laiptinėje numetė saldainio popieriuką. Tada jai teko išvalyti visą laiptinę. Jei iškylaujame gamtoje, tai visada sutvarkome savo buvimo vietą, niekada pro mašinos langą nemetame jokių šiukšlių.

Kaip dažnai jūs vykdote projektą „Darom“?

Geros dienelės!

Rasa