Dalykai, kurių išmokau būdama mama

Vakar mūsų Antanui suėjo devyni mėnesiai. Devinto mėnesio slenkstis buvo perropinėtas, nedrąsiais pirmais patipenimais prisilaikant peržengtas. Nors iki oficialios kūdikystės pabaigos liko dar keletas mėnesių, man mano mažiukas atrodo jau toks nebe kūdikis, o gerokai ūgtelėjęs žmogutis, sulig nauja diena savarankiškėjantis, vis atkakliau į save dėmesį atkreipiantis... Taip, per metų tris ketvirčius Antanas labai pasikeitė, o ar pasikeičiau aš? Neabejotinai. Būdama mama išmokau:

Džiaugtis kiekviena akimirka. Neretai atrodo, kad diena tik išaušo, o jau, žiūrėk, netruko vakarop nuskristi kaip tas rudeninio vėjo nuplėštas lapas. Anksčiau tokių nuskridusių dienų būdavo labai gaila, o dabar jos įgavo visai kitokią prasmę. Gal ir nieko prasmingo, tiksliau apčiuopiamo, per dieną nenuveikiu – nespėju sutvarkyt namų, paskaityt knygų ar pan., - užtat su savo mažiuku praridinėjam dienas žaidimo ritmu, ir dėl to abiems be galo smagu!

Planuoti laiką. Nors ir paradoksalu, bet būdama motinystės atostogose stengiuosi planuoti laiką labiau nei bet kada. Pirma, daug ką išmokau pasidaryti gretai (per kokių dešimt minučių galiu pati persirengti, vaiką aprengti ir nebaigtą arbatą baigti gerti). Antra, stengiuosi nieko neatidėlioti: vos tik mažylis užmiega, puolu apsitvarkyti, pasižymėtą straipsnį perskaityti, naują rankdarbį pasimokyti gaminti ir t.t. Kuo toliau, tuo mažiau minčių, kad gal vakare viską pasidarysiu...

Tramdyti jaudulį, neigiamas emocijas. Kaip mums, mamoms, žinoma, vaikų auginimas ne visada šviesiomis spalvomis nutviekstas. Nepaisant blogadienių, stengiuosi į viską žiūrėti pozityviai ir stresą slėpti giliai giliai kišenėje. Nieko nėra blogiau, kai nekokios nuotaikos persiduoda ir mažyliui...

Pasinaudoti motinišku instinktu. Atrodo, įvairiais vaikų auginimo klausimais tiek prirašyta, tik spėk skaityti, tačiau apie kiekvieną gyvenimo atvejį nei perskaitysi, nei juolab prireikus atsiminsi, ką ir kaip daryti. Geriausias vadovėlis – motiniška nuojauta, tik reikia nebijoti ja pasinaudoti.

Labiau rūpintis savimi. Tapus mama, kaip niekada sustiprėjo poreikis patobulinti gyvenimo būdą, pasirūpinti savo sveikata. Juk šalia atsirado tas, kuriam tu labiausiai reikalinga. Pagaliau, reikia išmokti būti pavyzdžiu, ne žodžiais, o darbais kuriamu.

Skaityti mamų blogus. Prisipažinsiu, iki tol, kol netapau mama, net neįsivaizdavau, kad tokie tinklaraščiai (įskaitant ir MK interneto puslapį) egzistuoja... O dabar negaliu be jų apsieiti nė dienos: skirtingų mamų rašiniuose randu tiek daug bendrų motinystės taškų, kad belieka nuoširdžiai padėkoti visoms rašančioms mamoms!

Mažuose dalykuose įžiūrėti didžiulę prasmę. Šitoje vietoje turbūt dauguma mamų mane supras: kas gali būti nuostabesnio už mažus mūsų mažylių pasiekimus?.. Juk maži vaiko raidos žingsniai didesni už didžiausius pasaulio stebuklus, tiesa?!