Jau šį šeštadienį startuos naujasis, mūsų išsiilgtosios "Mamyčių klubo" laidos sezonas - jau penktasis! Ta proga suteikiame jums puikią galimybę iš arčiau pakalbinti laidos vedėją EGLĘ SKROLYTĘ.
Tad klauskite jos visko, ko norite tiesiog čia, komentaruose.
Na o prieš tai - Eglės mintys įdomiomis temomis...
Tik tapusi mama atradau naują pasaulį, kuriame...
…vadovauju ne aš. Pasaulį, kuriame mano mokytojai yra mano vaikai. Pasaulį, dėl kurio egzistavimo negaliu atsistebėti ir nuolat galvoju - ir kaip aš viso to iki šiol nesupratau, nepastebėjau, praėjau...pasaulį, kuriam nereikia dirbtinių stebuklų - staiga atgimusių dinozaurų (kino klasika), nusileidusio angelo iš dangaus (tenesupyksta tikintieji), ar mėsos kukulių iš dangaus tam, kad jausčiausi esanti greta stebuklų. Kasdienių. Mažų ar didelių - nelygu, kas matuoja. Man - brangių. Brangių tiek, kad jau bijau prisipažinti draugams, kiek aš verkiu kiekvieną dieną (na beveik kiekvieną :)) mokydamasi tas pamokas.
Jei ne vaikai, prisiekiu, niekada...
…nebūčiau supratusi iki dugno, ką reiškia kasdienės ir tuo pačiu labai nekasdieniškos sąvokos...Kantrybė...sužinojau, kad turiu jos daug daugiau, nei kad galvojau :)...nors tuo pačiu vis tiek stipriai per mažai. Tuomet, kai reikia ištverti savo vaikų milijonus klausimų, prasidedančių: o kodėl...? arba peštynių dėl žaislo, kuris iš kokių 300 esančių namuose reikalingas tik tas vienas vienintelis abiems tą pačią akimirką...Meilė. Koks tai jausmas mylėti žmogų besąlygiškai. Mylėti jame viską. Ir tai, kas tau patinka, kuo tu žaviesi, ir nė kiek ne mažiau mylėti jame tai, kas, manai...mandagiai pavadinsiu - būtų keistina :) Pagarba. Mažo žmogaus - didelėms teisėms. Ir t.t.
Tobulo poilsio vizija:
Ji kinta, priklausomai nuo gyvenimiškos situacijos. Tobulas, greitai pasiekiamas ir dar greičiau reabilituojantis poilsis nuo buities - kinas, teatras, muzika, knyga, pokalbiai su artimais žmonėmis, bėgiojimas.
Po penkerių metų...
Noriu būti laiminga.
Kai žiūriu į miegančius savo vaikus, galvoju...
…O Dieve, kaip gražuuuuu...valdykis, Egle...bučiuodama tikrai pažadinsi!!! Na gerai, tik po vieną pakšt... ir miegot...na dar po vieną...
Pakalbėkime šią šiltą popietę...
Pavėluotai, bet labai noriu tokį komentarą palikti.
dabar supratau, kodėl esat mamyčių laidos vedėja - man kaip gerai skaitėsi mintys apie vaikus, mamas, močiutes, filmavimus! ir viskas taip išsamiai😀 fain
Merginos, ačiū labai jums už klausimus. Buvo smagu pasimatyt. kiTas mūsų pasimatymas - šeštadienį 9.30 minučių. Pirmoji penktojo sezono laida 😀 Gero vakaro visiems ir ramių miego ritualų 😀
Kristina, prieš miegą pas mus tas pats ritualas. Pipiriukai valgo ką nors skanaus su kakava arba pienu su medumi, renkasi/tvarkosi žaisliukus, rengiasi, valosi dantis ir skaitoma pasaką. Bet visų mėgstamiausias reikalas, garantuojantis ramybę ir gerą nuotaiką prieš miegą - tai mamos pasiryžimas tūkstantis pirmą kartą papasakoti istoriją, kaip jie gimė...mamyte, paapsakok kaip aš gimiau yra dažniausias jų prašymas. Ir jei jau mamytė dar turi sveikatos tai padaryt, tai vaikai net nemirksi 😀 kad tik mamytė ištesėtų duotą žodį 😀
Niekada. Nesvajojau ištekėti. Ir mama būti nesvajojau taip pat niekada 😀 Ir nors tai nebuvo mano svajonė, tapimas mama - man viena iš vertingiausių ir [prasmingiausių patirčių. Darančių mano gyvenimą vertingu.
Sėkimgą bėgiojimo pradžią lemia manau, niekada nesportavusiam žmogui - tik profesionalas šalia...kitu atveju, sunku bus nustatyt klaidas ir t.t. Mano atveju - aš nė kelių šimtų metrų nenubėgdavau nepadusus 😀 Tad visiems sakau, kad jei bėgioju aš - tai gali daryti kiekvienas.
Bet tose vaikų filosofijose skamba tikra tiesa , kartais labai smagu pasiklausyti iš šalies kaip penkiametė labai rimtai dėsto savo išmintį lėlėms
Vaikyste svajojame kada istekesime,kiek vaiku turesime,ka dirbsime ir t.t Ar visos svajones issipilde?
Sveika, Egle.. papasakok, kokie jūsų vakarai prieš užmiegant? ar turite migdymo ritualų..ar reikia vaikams paskaityti pasaką, o gal papasakoti savo istoriją? ar būna tokių akimirkų, kai nebėra kantrybės? (bent pas mus jau geras pusmetis, kai ramybės prieš miegą nėra... 😃)..
Ka patartum zmonems,kurie nori ismeginti begiojima,bet kaip sakoma minute ir padusta bei kojos net nenesa.
Sugalvoti, ką nors įsimintinesnio už kiekvieno iš jų atėjimą į šį pasaulį būtų sudėtinga 😀 Bet abu jie yra laisvi ir kaip liaudyje sakoma "liežuvį valdantys"pupuliukai. Tad daugiausia linksmybių ivyksta jiems kur nors "stipriai" pasisakius.
Juos ir MK komanda mėgsta filmuoti - mat jie į kairę ir į dešinę kalba, ką galvoja. O tai visuomet yra baisingai linksmai filosofiška 😀
Vaikai visada ką nors iškrečia tokio ,ko ilgai nepamirši ... įsimintiniausia išdaiga ar nuotykis
Mamyčių klubo filmavimai - tai nuolatinis ekspromtas 😀 tiesiog tai kiek sudėtinga perpasakoti...bet mūsų užduotis, kaip kūrybinės komandos - prisiderinti prie šeimos, o ne šeimą priderinti prie mūsų. Tad tai sukuria nuolatinę improvizacijos būseną 😀
Paslaugomis 😀 Taip iš vis nevadinčiau, bendravimo senelių su anūkais.
O apskritai, jų bendravimą labai būtų sudėtinga apibūdinti ir įsprausti į kažkokius tai rėmus. Tai bendravimas paremtas didžiule abipuse meile (iki išprotėjimo iš tikrųjų) ir lepinimu 😀
Aš į šį bendravimą nesikišu visai. Mat galvoju, kad senelių darbas ir yra lepinti anūkus o anūkų, mėgautis tuo. Ir pagal amžių ir galimybes perimti senelių patirtį.
Seneliai iš mamos pusės ir artimesni geografine prasme.
Tiesą pasakius, kiekvienam vaikui palinkėčiau senelių tokių, kokius turi manieji vaikai. Tai seneliai, kurie...paskambina man ir sako - žinai atvažiuoja toks žymus pasaulio cirkas, pasirinkit datą ir laiką. Aš perku bilietus. Noriu, kad mano anūkai tai pamatytų. Tai tik viena mažytė, mažai iliustruojanti iškarpa iš jų bendravimo. O reikia matyti, kas prasideda, kai jie dūgsta. pvz., senelis su Rojumi visuomet pliekiasi kardais. ir tai daro nuo ryto iki vakaro. Su Meile eina į bažnyčią, diskutuoja apieDievą, pasaulio sukūrimą. Su močiute - lakuojasi nagus, kvėpinasi, puošiasi močiutės aukštakulniais ir t.t.
laba diena 😉 Ar dažnai tenka pasinaudoti senelių paslaugomis ? Kažkur teko skaityti ,kad seneliai iš mamos pusės yra artimesni ,nei iš tėčio , ką Jūs apie tai manote ?
o kada labiau patinka paprakaituoti - ryte ar vakarop? 😀 ir beje, ar ką nors užkandi prieš bėgiojimą? Ar norisi po to prisivalgyt? 😀 laikaisi dietų ir pan.?
Bėgimas. Tai mano malonumas gyvenimiškas. Tikrai didelis. Nuo jo prasideda daug mano rytų. Bet tai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti. Visi šneka, kaip malonu bėgti, koks kaifas ir t.t. bet bėgant visus bėgikus ištinka vadinama krizė, kai norisi spjauti ir sustoti....kai iškyla šimtas vienas klausimas - kodėl turiu tai daryti, jei tai taip sunku ir t.t.😀 bet kadangi finale - malonumas didesnis 😀 tai jis ir laimi.
Beje bėgime nieko nėra gražaus. Kine rodo, kaip aktorės elegantiškai ir lengvai, gražiai apsirebgusios risnoja sau saulės nutviekstomis gatvėmis. Tai galiu pasakyt: saulė baisiai trukdo, ir fainiausia bėgti pavėsyje, eleganciją bėgdamas praradndi jau pirmaisias penkias minutes, o tuomet tiesipog stirpiai dusauji ir bėgi vos vilkdamas kojas. Beje kai suprakaituoji - tai taip pat neatrodo taip seksauliai kaip kine. Tai atrodo tragiškai- veidas išmustas raudoniu, tu visa teki o jau tas kvapezas...tad svajoji tik neduok die nė vieno pažįstamo nesutikti 😀
Norėčiau pasakyt, kad visada susitariu gražiuoju. Bet tai būtų toli nuo tiesos. Esu rėkusi ant vaikų. Ir ne kartą. O paskui lekiu jų atsiprašinėti 😀
dar norėjau paklausti apie tavo aistrą - bėgiojimą...Apie ką sukasi mintys bėgiojant? Ar tikrai išsivalo protas, prašviesėja, kaip daugelis bėgikų sako? aš tai bėgiojimo nemėgstu, bėgiodavau krosą mokykloje bet priverstinai nes reikėdavo 😀 Kaip tu atradai bėgiojimą?
Koka būni mama, kai supyksti ant vaikų - ar gali pakelti balsą, šaukti kol jie išgirsta kas sakoma, ar pavyksta gražiai pasikalbėti, susitarti? 😀
Sunkus klausimas, apie vaikučius. Ar norėčiau jų dar. Norėt gal ir norėčiau...tikrai ne dabar...ir kitas klausimas, ar išdrįsčiau. Ir vis tik manau, jog ne. Ir tikrai ne dėl "blogo pasaulio", "blogų vyrų" ar kitų netikrų priežasčių. Priežastis - aš pati ir mano galimybės vidinės arba jų nebuvimas. Juk būti mama - tai ne pamaitinti vaiką, ne jį aprengti ir t.t. O tiksliau ne tik tai....tai daug daugiau. Tai jį girdėti, tai atliepti jam, tai jam padėti...vesti per Didelį Gražų Pasaulį. Tam reikia nepaprastai daug vidinių resursų. O jų pas mane bijau, kad baigtinis kiekis. Tad stengsiuosi būti gera mama Meilei ir Rojui.