Žinot, karantinas, kaip jau esu minėjusi, nors ir sunkus metas, bet jame yra savo pliusų.
Pavyzdžiui, išmokau nerti avinuką. Nemėgstu mezgimo/nerimo. Man tai per ilgas procesas, o kai dar reikia skaičiuoti akis, tai visai susimakaluoju.
Tačiau noras turėti avinuką nugalėjo. Šiaip turiu norą nusimegzti avinuką Šoną. Žinote tokį animacinį filmuką? Mano vaikams pats mėgstamiausias. Taigi, pasipraktikuosiu, kol turiu laiko.
O šis avinukas neriamas be vašelio - pirštais. Ir siūlai čia ypatingi - kilpiniai. Galima susigalvoti daug įvairių raštų ir nėrimo būdų. Nusineria labai greitai ( kai jau pagauni ritmą, nes iš pradžių viskas pinasi ir tenka daryti iš naujo).
sąvaržėlė vietoj žymeklio
Užtrukau tris vakarus ir supratau vieną dalyką - labai gerbiu tuos kūrėjus, kurie juos neria pardavimui. Kiek kantrybės ir meilės įdedama į tokį žaislą. Mane asmeniškai įkvėpė kūrėja žinoma vardu Lašelis vėjo. Stebiuosi, iš kur žmonės randa laiko būnant namuose su vaikais daryti tokius grožius.
kojos, ausys, uodega, galva, kūnas... yra reikalų
paskui dar reikia susiūti.
Man teko daryti su pertraukom, pribėgi, nuneri vieną eilę, bėgi košę maišyti, paskui vėl eilę, tada kažkam reikia į tualetą/ obuolio, miegoti...
P.S. mano avinas - lėlė ant rankos, galvą pasidariau tokią, kuri sukasi.
Na, žodžiu, daug reikalų!
Dėkui ?
koks gražus aviukas. ?