Ar esate kada nors per Kalėdas kam nors dovanoję savo sukurtą meškiuką? Jei tai paskatins žmogų, kuriam dovanoji meškutį, nusišypsoti, vadinasi, verta kurti ir dovanoti! Meškučius kurti ir dovanoti kitiems, pakvietė Delfi ir Maxima. Šio projekto tikslas - skatinti vaikų empatiją, pajausti pilnatvę suteikiant džiaugsmą savo artimui, lavinti kūrybinius įgūdžius, prisidėti prie tvarumo, vartojimo kultūros mažinimo. Delfi portalas organizavo konkursą, kur vaikai - kūrėjai galėjo sukurtus meškučius nufotografuoti ir internete patalpinti nuotraukas, laimėti prizus ir dovanas. Bet Augustė, kaip ir kiekvienas vaikas, kūręs meškutį, laimėjo! Pati didžiausia laimė matyti kito žmogaus iš džiaugsmo švytinčias akis. Augustė net neabejoja, kad taip ir bus!
Kadangi namuose turėjome senų sėklų, tai Augustė meškutį sukūrė būtent iš jų. Iš kartono išsikirpus trafaretą, ant jo Augustė klijavo sėklas.
Akytės ir nosytė gimė iš gilių kepurėlių.
Visam kūneliui apklijuoti Augustė naudojo garstyčių sėklas, o rankyčių, pėdučių padailinimui - kalendros sėklas.
Burnytė gimė iš nuo giliuko nulaužto kotelio. Taigi, meškiukas - su šypsena!
Klijuoti tokias smulkias sėklytes - nelengvas, kruopšus darbas. Karštais klijais patepamas nedidelis meškiuko trafareto plotelis, ant jo beriama sėklytės, kurios tuoj pat prispaudžiamos piršteliais, kad priliptų ir nenubyrėtų.
Tas sėklytes, kurios neprilimpa, tenka suberti atgal į indelį. Papuošė Augustė meškutį kaspinėliu.
Žinote, kambarys buvo pilnas šių mažų sėklyčių. Dar buvo šiek tiek ašarėlių, nusideginus pirštukus (įkaitę klijai labai karšti, todėl visai mažiems vaikučiams toks klijavimo metodas netiks), tačiau daug daugiau buvo kūrybinio džiaugsmo!
Taip prieš Šv.Kalėdas gimė Kutis. Šitaip jį pavadino Augustė. Padovanos jį žmogui(mamos kolegei), kurį Augustė labai labai myli!
Dovanokite vieni kitiems džiaugsmą!
Oi, koks mielutis?
Kaip miela???