Augustės dienoraštis: šešiametės gyvenimo aktualijos

    Rodos, ką tik šventėme Augustės gimtadienį, o šiandien jai jau greit 6,5 metų! Kuo gi gyvena tokio amžiaus žmogeliukas?...Man visada įdomu, kuo gi gyvena panašaus amžiaus vaikai, tad gal mano pavyzdžiu paseks kitos MK narės ir pasipasakos apie savo šešiamečių kasdienybę.

    Įprasta Augustės kasdienybė - paruošiamosios grupės lankymas darželyje. Išties labai jaučiasi, kad vaikas paaugo. Ten vyksta visko daug ir viskas jau labai rimta! Taigi, šešiamečiai kaip reikiant ugdomi, juos ruošiant mokyklai. Augustė būtent darželyje per tą pusmetį išmoko skaityti. Knygučių laisvai dar neskaito, bet skaito dviskiemenius, triskiemenius žodelius. Išmoko rašyti. Rašo žodžius ne tik nukopijuodama, bet ir pati sugalvoja. Taip pat jau moka ne tik skaičiuoti, bet ir atlikti nesudėtingus sudėties, atimties veiksmus su skaičiais. Išties pagarba auklėtojoms, kurios taip rimtai lavina mūsų vaikučius. Man vis dar lieka mįslė, kaip darželyje auklėtojos taip įveiklina vaikus, kad jie ten būna tokie ramūs. Augustė namuose - tikra spyruoklė. Tačiau darželyje, kiek tik tenka matyti - ramybės įsikūnijimas. Smagiausia tai, kad rimtas mokymasis Augustei neatėmė noro lankyti darželį. Kalėdinių atostogų metu, kol nelankė darželio, jo taip pasiilgo! 

    Kaip nepasiilgs, juk yra ko pasiilgti. Darželyje, toje pačioje grupėje, Augustė turi draugą, apie kurį kalba kasdien, grįžus iš darželio. Ir tai yra labai rimta. Grįžus namo, jam piešia piešinius, neša į darželį žaislus. Mačiau ne kartą, kaip gražiai jį apkabina, globoja, kartu žaidžia. Kas vyksta šiame fronte, galima suprasti iš Augustės ir mano pokalbio. Tiesiog čia neminėsiu jo vardo, pavadinsiu AAA.

Aš: "Auguste, tu darželyje ką nors myli?".

Augustė: "AAA".

Aš: "Iš kur žinai, kad jį myli?" 

Augustė: "Nes tu pats jauti, kad myli".

Aš: O ką reiškia mylėti?"

Augustė: "Bučiuoti, apkabinti, paguosti".

Aš: "o kiti vaikai myli?"

Augustė: "Ne. Kiti vaikai tik draugauja. Myliu tik aš. Ir AAA su manim tik draugauja".

Aš:"O gal AAA myli ką nors?"

Augustė: "tikrai ne!"

Aš: "Už ką tu myli AAA?"

Augustė: "Už tai, kad jis su manim draugauja".

AAA mamytės sutikimu, dalinamės Augustės ir AAA nuotrauka, daryta fotografo darželyje. Beje, jų draugystė - abipusė ir išties nuostabi. Nesižavėti ja neįmanoma. Matau, kaip spindi mano vaikas, kai man pasakoja apie AAA. Net tada, kai Augustę pasiėmusi iš darželio, veduosi namo, jie bėga abu palei tvorą, vienas - vienoje pusėje, kitas - kitoje ir bando atsisveikindami per tvorą dar kartą apsikabinti (nors dar darželio teritorijoje ką tik apsikabino atsisveikindami). 

       Darželyje Augustė lanko ne vieną būrelį: zumba, dainavimo, "smagurių", anglų kalbos pamokėles. Dainavimo būrelis - ne šiaip padainavimai. Su parengtu repertuaru dalyvaujama įvairiuose koncertuose. Na o vakarais, besiprausdama duše, Augustė visą savo repertuarą parodo mamai iš visos širdies :-). 

      Augustė vis dar neatsisako savo senų pomėgių: pavyzdžiui, rinkti akmenis, neštis namo ir žaisti su jais. Jos kišenės visada pilnos akmenų, akmenėlių. Bet paskutinė jos išmonė panaudojant akmenis, nebuvo juokinga. Kišame telefono pakrovėjo kištuką į prailgintojo rozetę, o šis - nelenda. Apverčiam, pakratom, o ten - akmenukų prikišta. 

    Jau kurį laiką Augustei intensyviai krenta pieniniai dantys ir dygsta nauji (net po 4 vienu metu). Dėl iškrentančių labai neišgyvena, tačiau dažnai skundžiasi, kad kramtydama užsigauna. Su perdėtu rūpesčiu stebi, kaip auga nauji dantukai, po pagalve palieka juos fėjai. Vieną dieną manęs paklausia:"mama, žinai, kas yra stebuklas?". "Kas?" - klausiu. "Stebuklas yra tai, kad ateina dantukų fėra ir paima dantuką". Daugeliui tokio amžiaus vaikų problema - anksti ryte keltis į darželį. Augustė turi šią problemą "iš kito galo" - sudėtinga ją užmigdyti vakare. Prisigalvoja n priežasčių, kad tik nemiegoti. Dažniausiai, kai jau reikia praustis prieš miegą, girdžiu: "bet aš valgyyyt noriu!".

    Labai mėgsta žaisti stalo žaidimus drauge su kitais šeimos nariais. Tačiau mėgsta iki pirmo pralaimėjimo. Vėliau viską meta ir pabėga iš žaidėjų draugijos. Taigi, pralaimėti dar sunkiai sekasi. Įdomiausia, kad tik dabar pamėgo žaisti su lėlėmis barbėmis. Anksčiau mylimiausia lėlė buvo tik vienintelė - lėlė kūdikis.

    Augustei augant, šis bei tas keičiasi jos elgesyje. Jei anksčiau užsigavusi "paleisdavo dūdas" visa gerkle, tai dabar ne tik kad stengiasi neverkti, bet ir slepia, kad užsigavo. Bet kai kas nesikeičia. Ji labai ilgisi savo mirusio šuns Pilkio, todėl dažnai sako, kad nori mirti, nes nori susitikti su Pilkiu. Vis dar tokia lipšni ir meili Augustė, dažnai pribėgusi prie šeimos narių juos apkabina, pamyluoja. Taip pat jaučia didelį džiaugsmą su kitais besidalindama saldainiais, žaislais ar pan. 

   Šešiametis žmogus jau kaip reikiant domisi pasaulio aktualijomis, nors ne visada išsiduoda, kad stebi ir domisi. Vieną kart, pamačiusi per TV žinias, paklausė: "ar visa, ką čia rodo, yra tiesa?..." Žiūrėdama rusiškus filmukus, pramoko rusų kalbos. Kai mes, suaugusieji, nenorėdami, kad Augustė suprastų mūsų pokalbį, šnekamės rusiškai, kartais nutinka taip, kad viskas pasibaigia gardžiu juoku. Pasirodo, kad ji supranta :-).

    Jei kas paklaustų, kas man, kaip mamai žaviausia šiame vaiko amžiaus tarpsnyje, atsakyčiau: "tai, kad prieš miegą mamai vaikas pasaką seka". Tikrai! Koks smagumas! Žinoma, kad ne kiekvieną vakarą. Bet kai jau seka tą "Raudonkepuraitę", tai mama sugeba net užmigti. O kartais vieną tą pačią pasaką sekame kartu. 

    Dar nekyla klausimas, ar yra Kalėdų senelis. Tačiau jau paklausia, iš kuris tas Kalėdų senelis salėje atsirado taip greit (personažas zuikis vaikus užkalbino, nukreipdamas jų dėmesį, kad būtų žiūrima per langą, o tuo tarpu Kalėdų senelis tik šast - ir stovi vaikams už nugarų). Stebuklas! Toks ir šešiametis žmogus - stebuklas, bandantis suvokti pasaulį vis labiau ir giliau.