Kai vakar dar buvo balta, graži ir šviesi žiemos diena, kuri taip ir viliojo eiti pasivaikščioti, išsiruošėme su Mantuku. Nuo namų nenutolome, gal tik kilometro spinduliu, bet įdomybių atradome su kaupu.
Žiema žavi ne tik baltu sniegu, bet ir plačiau atsiveriančiu vaizdu. Medžiai nuplikę, spalvos ryškesnė. Tad pamatę kažką tolumoje raudonuojant, patraukėme apžiūrėti. Pasirodo tai koplytstulpis Arkangelui Mykolui.
Kai išeina vaikai pasivaikščiot greitai įsijaučia į keliautojų vaidmenį - akimirksniu rankose atsiranda lazda.
.jpg)
Vėliau eidami tokių ryškių objektų nebeatradome, bet patyrinėjome iš arčiau kokie augalai dar matomi. O jų be galo daug: sudžiuvusių, apsnigtų, ryškiaspalvių, siūbuojančių vėjyje ir vienišų.
Smagus ir turiningas šis pasivaikščiojimas mums išėjo, o pasirodo tik reikia pasukti priešinga kryptim nei įprastai.
