Atostogos kaime

Sveikos :)

Atostogos kaime man visada skambėjo romantiškai. Baltai pavydėdavau savo klasiokams šios patirties, nes pati kaimo neturėjau, visi pas mus čia pat - Vilniuje. Tiesa, paauglystėje teko vasaroti kaime pas artimus giminaičius ir tai buvo nuostabus laikas. O kiek prisiminimų, kiek veiklos!!! Tad be galo džiūgavau kai mano tėvai įsigijo sodybą, kurią taip tiesiog ir vadinam kaimu :D

Labai džiaugiuosi, kad dabar mano vaikai turi kur pabūti, pasiusti, išsilakstyti, po balas pasitekšlenti. Kai tik galim, visi šiaušiam į kaimą.
Mums tai puiki galimybė atitrūkti nuo rutinos, žaislų ir būrio kiemo draugų :D
Gera matyti kaip vaikai susigalvoja vis kitokios veiklos. Ir net pastebėjau, kad gamtoje jiedu sutaria dar geriau nei namuose :)

Čia ir pasivėžina, kartu supasi, smėlio pilis stato, eina gaudynių/ slėpynių, kažką vaidina, uogas skina - beveik visada kartu.
Gal tai ir kiemo dėka. Juk gyvenant daugiabutyje tiek kieme nepribūsi, o čia nuo ryto iki vakaro :)

Toks kitoniškas kaimo gyvenimas smagus ne tik vaikams. Aš pati kaip vaikas džiaugiuosi kaskart nuvažiavus ir artimiausią parduotuvėlę, šypsausi bevaikščiodama basomis...tiesiog atsijungia visos mintys, kūnas atsipalaiduoja ir gali sau mėgautis gyvenimu :)

Nors dar daug linksmų nutikimų ir neturim, bet jau matau, kad vaikai čia jaučiasi taip smagiai, taip jaukiai kaip toj dainoj apie musę "Gera pas močiutę vasarą pabūti, jos gražus namelis..." :D

Išties net nežinau ar ką nors svarbaus norėjau pasakyti šiuo tekstu, ar tiesiog pasidžiaugti su visais, bet ką norėjau, tai norėjau pagirti atostogas kaime. Juk jos gali būti ir daug smagesnės už visokias Turkijas ir Ispanijas :D O kaip jums kaimo reikalai? :D