Mūsų dukrytė gimė 33 savaičių: svoris – 1774 gramai, ūgis – 43 centimetrai. Džiaugėmės ją išvydę...mažutėlė, trapi, gležnutė. Tačiau džiaugsmą netrukus aplaistė sūrios mūsų ašaros, begalinis liūdesys ir skausmas.
Diagnozė – stemplės atrezija
Vos gimusią dukrytę iškart išvežė į inkubatorių. Prieš tai dar privežė prie manęs, stabtelėjo dviems sekundėms. Seselė pasakė: „Tegul mama pasižiūri“. Ir išvežė, palydėjau ją akimis durų link. Negalėjau patirti to jausmo, kuris aplanko uždedant naujagimį ant krūtinės.
Maždaug po valandos atėjo vaikų gydytoja, kuri apžiūrėjo dukrytę ir pranešė, kad tuoj pat turi ją vežti į Santariškių klinikas, nes mažylei – problemos su stemple, zondas nepraeina į skranduką. Diagnozė – stemplės atrezija, kai stemplė nesuaugusi su skranduku, todėl reikalinga operacija.
Išgirdus tai, širdį pervėrė didelis skausmas. Abu verkėme, buvo be galo skaudu ir sunku. Atrodė, jog viskas slysta iš po kojų. Vienintelė paguoda ir nusiraminimas – maldos. Nekaltinome Dievo, kodėl taip atsitiko būtent mūsų mažutei. Mes tik meldėmės, prašėme Jo, kad padėtų, kad saugotų mūsų dukrytę, laimintų tą chirurgą, kuris operuos, gydytojus, kurie prižiūrės.
Penkios dienos – lyg amžinybė
Prieš operaciją vyras buvo prie dukrytės. Gydytojai leido ją pamatyti ir iškart po operacijos. Mūsų saulutę mačiau nuotraukose...kokia ji graži. Laimei, operacija pavyko. Po to penkias paras ji buvo narkozės būsenoje, kad nejudėtų ir greičiau viskas gytų. Tačiau tos penkios dienos mums atrodė amžinybė. Gydytojai nieko nesakė, tiksliau – nieko neprognozavo.
Po savaitės paguldė ir mane, perkėlė mus abi į skyrių. Mažutėlei buvo prasidėjusi stipri gelta, ją švitino lempomis ir visą laiką verkdavo. Narkozės poveikis jau baigėsi, todėl, matyt, jai dar ir skaudėjo.
Ir tik tada, po savaitės, pirmą kartą savo dukrytę palaikiau ant rankų. Bučiavau, mylavau... neapsakomas jausmas. Dukrytė iš karto nurimo, ašaros baigėsi iki tol, kol vėl teko paguldyti į inkubatorių.
Vargeliai tęsėsi
Vargai toli gražu nesibaigė. Mūsų dukrytei atliko tyrimą dėl meningito, darė punkciją – iš stuburiuko paėmė smegenų skysčio. Ir vėl mūsų ašaros – pūlingas meningitas. Tris savaites leido stiprius antibiotikus, nuolat statė lašalines. Laukėme tik stebuklo.
Mažutę maitinau per zondą, visą laiką traukiau savo pienuką. Jos svoris augo sunkiai: vieną dieną priauga 15 gramų, bet kitą dieną – minus 10 gramų. Kiekvienas priaugtas gramas mums buvo didelis džiaugsmas.
Pagaliau – namo!
Ir Dievas padarė stebuklą! Mūsų dukrytė pradėjo sparčiai sveikti, vis priaugdavo svorio, baigėsi lašalinės ir antibiotikai. Tik dabar reikėjo išmokti valgyti iš buteliuko. Traukt pienuką mokėjo, tik bėda buvo, kad be galo stipriai springo.
Kol suvalgydavo 50 mililitrų, paspringdavo apie dešimt kartų. Juk ta operuota vieta buvo susiaurėjusi. Pavalgius dar reikėdavo apie 20 minučių nešioti, laikyti stačią, nes jei paguldysiu – atpils. O tai buvo pavojinga tuo metu.
Prasidėjo bužavimai – operuotos vietos tempimas, kad nesusiaurėtų. Labai nemaloni procedūra. Galiausiai mūsų mažutėlė ėmė valgyti pati, nebereikėjo zondo, svoris vis augo. Ir pagaliau mus išleido namo. Dar ilgai lydėjo springimas. Porą kartų taip stipriai paspringo, jog pradėjo mėlynuot. Tačiau pamažu vargeliai traukėsi.
Dabar dukrytei – jau daugiau nei 10 mėnesių. Ji jau nebespringsta, tačiau bužuotis dar važinėjame. Savo svoriu, ūgiu ir visu vystymusi jau vejamės bendraamžius. Ačiū Dievui už viską. Ir visiems tiems, kurie mus gydė.
Mama Eglė
dėkui mamytės už gražius žodelius 😀 🌷
tikra grazuolyte😀
tikrai grazuole😃suknyte jai pusta uzdeta,tikra karalaite😀
nu siaip nelabai tvirtai stovejo,bet laikes 😀
Kokia fainuolytė Tavo mažylė 😀
tokia maza ,o taip tvirtai stovi,nepasakytum kad 9 men.
dekui dekui mamytes 😀 vaje jau taip nekantrauju su visai segtukais,puosimais,trys plaukuciai ir jau segtukus kabinu 😃
😍
Nu super mergyte 😀
Pati auginu 1.6m pirmagimi sunu su stemples atrezija.Viska suprantu.Kantrybes jums su vyru ir visiems artimiesiems. Sunkumai tesis iki vaikas bus pilnai samoningas ir sugebes pats suvokti, jog turi ypac gerai sukramtyti, t.y. mazdaug iki 5 metu. Mano sunus po operacijos vis springdavo, gaudavo tik skysta piena, po to tik skystas kosytes, vis buzuodavo, negalejome duoti kieto maisto, del susiaurejimo, taip jis iki siol valgo kaip garniukas, t.y. tik pusiau kramtydamas☹ Didelis pavojus, kad gali bet kuria minute uzsprengi ir...Jo gyvybes kaina-skystas maistas, kol pilnai nesupras, kad reik KRAMTYTI. Iki tol maista triname, o p[rie kieto pratiname itin palengva...Kelis kart jau vos vos isgelbejom... mano mob tel.867702834
sekmes ir stiprios sveikateles:mazylei ir teveliams
tiek istverete kartu, sekmes jums ir toliau
Stiprybės Jum.Puikiai žinau,kiek džiaugsmo teikia kiekvienas priaugtas gramiukas.
labas Jogvile, tik dabar paskaiciau kad tu parasius. Sorry. va mano el pastas: eglestank@gmail.com Parasyk, pakalbesim. Ir aciu visoms mamoms uz palaikyma.
Liejau ašaras skaitydama tavo istorija. Labiai džiaugiuosi, kad viskas susitvarkė. Esi labai stipri mama, ne bet kuri galėtų ištverti. Laikykitės taip ir toliau, nenuleiskit rankų. Linkiu jums didelės stiprybės ir greičiau sveikti.
Stiprybes mamytems, didziules sveikateles jusu mazuciams !!!
Labuka mama Egle, labai noreciau su tavim susisiekti, nes mano sunui lygiai tokia pati beda- esam taip vadinami stemplinukai, operacija pavyko, paskui komplikacija- cheminis plauciu nudegimas, 1.5 men ligoninej, dabar buzavimai.... ech, sunku mums mamos, bet vaikeliams manau dar sunkiau, tos proceduros jau tokios nemalonios, nors trunka kelias minutes, bet... verkiam kartu- sunus proceduriniam, as uz duru. Butu gerai gauti tavo kontaktus, juk turim bendra beda, manau butu apie ka ir pasneketi
labai graudi istorija ,dziaugiuosi uz jus kad nepasiduodate ir nenuleidziate ranku. linkiu mamytei eglei ir visoms kitoms mamoms stiprybes susidurus su tokiom problemom, o jus mazuciai aukit dideli ir sveiki
😀
graudi istorija is tiesu, neisivaizduoju kiek mamyte stiprybes turi tureti isgyventi tokius dalykus, saunuole 😀