Jei norite atskirti, kada baimė yra “normali”, o kada ji yra fobija, galite pasitikrinti indikuojančių pojūčių sąrašą, kurį netyčia radau www.neuromedicina.lt. Jei nors keturi simptomai atitiko, verta susirūpinti..nes tai reiškia, kad turite fobiją.
1. Dūsimas, “kvapo užėmimas”
2. Smarkus širdies plakimas
3. Krūtinės skausmas ar slėgimas
4. Uždūsimo, skendimo jausmas
5. Galvos svaigimas, kvaitulys
6. Atitrūkimo nuo realybės pojūtis
7. Kai kurios kūno dalys ima virpėti, dilgčioti
8. Karščio ar šalčio bangos
9. Prakaitavimas
10. Burnos išdžiūvmas
11. Jausmas, jog tuoj nualpsi
12. Drebulys, virpėjimas
13. Baimė numirti, baimė išdurnėti, prarasti kontrolę
Neslėpsiu, be galo bijau visų šliužų: gyvačių, driežų, varlių..brrrrrrr
Atsimenu, kai brolis norėdavo mane paerzinti, paimdavo į rankas varlę ir gąsdindavo, kad ją užmes, klykdavau nesavu balsu taip, kad ne tik tėvai išlėkdavo į kiemą, bet ir visa gatvė. Stengiuosi keliauti tik ten, kur nėra minėtų gyvių ar bent jie nešliaužo kur papuola.
Dar labai bijau mirties, čia, matyt, iš vaikystės ta baimė, kada močiutė pripasakodavo visokių nesąmoningų istorijų, kai numiręs karste atsibunda ir panašiai.
Ne ne, čia ne artėjančių švenčių proga ši tema, tiesiog noriu pasidomėti, ar yra daug kokių nors fobijų turinčių moterų?
Aš turiu "auditorijos" baimę😀 Mokykloje prieš klasę ar institute atsakinėti nebūdavo baisu, bet va jei reikėdavo ką nors perskaityti scenoje, tai tada būdavo baisu. Išmuša prakaitas, iškart pamirštu viską, ką buvau pasiruošusi, galiu tik perskaityti tai, ką užsirašiau ant lapo. Lygiai tas pas darydavosi tada, kai jau dirbdama darbe, turėdavau perskaityti kokią nors paskaitą. Atrodo, pasiruošiu, prigalvoju visokių "gudrių" minčių, o tik atsistoju prieš auditoriją - ir viską pamirštu😀 Lieka tik perskaityti tai, kas parašyta.
gyvename prie misko tai cia daznai buna zalciu visokiu, ar varinukiu, tai miniskis tvarkosi su jomis, i kibira ir isveza i miska.as bijau gyvaciu, tiesiog apmirstu pamacius. syki babute sako nueik braskiu paskint, tai nuejo basikom, o ten gyvaciukas per kojas, numiriau vietoj, dar ir dabar ta jausma pamenu. o taip tai visokie tie gyviai nemalonus, bet fobijos jiems neturiu, nebijau nieko daugaiu nezinau, nei mirciu nei ko, bus kaip bus, nuo likomo nepabegsi. Kai buvau vaikas labai karviu bijojau, tik atsisukdavo begdavau cypdama, net nezinau kodel man taip baisiai jos atrodydavo, net nakti sapnuodavau, karve atsisuska, ir ziuri i mane, mirk mirk, o as cypdama pas mam i lova...nezinau net kodel, tai paskui mama pas psichologa vede, zaidimo forma issrendem viska, atsimenu per paskutini uzsiemima liepe nupiesti karve 😃 nu ir nieko labai graziom akim nupiesiau (rofl)
Labas mamytems,turiu prisipazinti begalo bijau uzdaru patalpu,ypac liftu.Zinau tai kvaila,bet liftu nesu vaziavusi viena,o jei vaziuoju su kuom nors tai isisegu taip kitam i rankas,kad kiti juokiasi,arba sako baik skauda...nieko negaliu sau padaryti...Pamenu kai mazesne buvau ir eidavau pas mamuka i darba,o ji 8tam aukshte dirbdavo tai stovedavau kol atvaziuoja durys atsidaro ir jei kas nors lipa as irgi ir tik iki ten vaziuoju kur ir kitas vaziuoja...net ir dabar gryzusi pasisveciuoti pas tevus i 5nkta aukshta lipu su visom tarbom😀)))
aukscio nebijau, atsimenu, kai reikejo tevu sodybos nama dazyt, daziau as 😀
Labai bijau aukscio,o varles,vaorai ir gyvates,tai is vis ziauru,paniskai ju bijau
as labai bijau aukscio,man ir is 5auksto baisu zet zemyn
O aš bijau aukščio
as bijau slieku. vaikstant po lietaus ju ant zemes rangosi milijonai tai as negaliu normaliai eiti net oro atrodo truksta. be galo bijau ju.
as manau,kad dauguma bijome mirties,..gal ne tiek bijoj mirti,o kiek tos nezinomybes,kas laukia kai numirsim,kaip gyvens musu seima be musu ir pan.😀