Tokia mintis man šiandien kilo paklausti jūsų apie dienoraščius. Ar pas jus tokie kur nors guli? :)
Vakar vakare, užmigus mano panelei, pradėjau tvarkyti įvairius senus užmirštus popierius, senas dėžutes (man persikrausčius jie ir liko taip nepaliesti). Taigi, įsijungiau atpalaiduojančią muziką, užsidegiau vaško žvakę (oi kaip ji kvepia medumi ir, sakoma, valo orą) ir pradėjau skaitinėti, ką palikti, ką išmesti...
Ir staiga atradau du savo dienoraščius, rašytus aštuonerius metus nuo antro kurso. Visai buvau apie juos pamiršusi, tad ėmiau skaityti apie visus jaunystės džiaugsmus ir "nuodėmes", meiles ir nemeiles :) Oi kaip įdomu pasidarė, taip iki kokios pusę trijų prasėdėjau. Visi prisiminimai sukilo, naivios, bet savos eilės...viskas liko praeity.
Dienoraštis rašytas iki pat santuokos, o po to nutrūko, nes kaip žinia (nežinau, kaip jūsų atveju) dienoraštį į rankas dažniausiai paimi tik tuomet, kai norisi išsikalbėti, pasiguosti, atrasti atsakymus, šiaip išguldyti nenuoramas mintis, gal kokį eilėraštį brūkštelėti. O su santuoka, rodos, viskas susidėliojo į savo vietas ir tereikėjo pasikalbėti su žmogumi - viskas būdavo aišku.
Po to dar dienoraštį paimdavau ypač sunkiais savo gyvenimo momentais, tačiau tik kelis kartus per metus, bet tos dienoraščio dalies jau neberadau...
O kaip jūs? Ar turite kažką panašaus į DIENORAŠTĮ? Ar drąsiai patikite jam savo paslaptis?
P.S. Nuo rytojaus jau lauksiu kurios nors iš jūsų, norinčios čia pradėti pokalbį, susitariame? :)
kokia liuks dovana!! ir aš tokios norėčiau 😀 kaip faina
va dėžutės turinys Roberta 😉 tik kaip sunku jau sugalvoti naujų palinkėjimų.. tai pristojo rašymas 😉
aš pamaniau, kad čia suma metams, nes mb dabar tiek gauna
Na tuomet aišku. Tai kai tenka keliaut, nenuostabu. Bet priprantama, kaip vienos negali be vyrų, kitos pailsi 😀
aš suprantu 😉
cia eur ne litais
Jis indzinierius galingos technikos,veju malunu indzinierius,dabar dirba ant krano-egregato net nezinau,kaip pavadinti 3 tera europoje
Mes "susitarėm", kad jokių užsienių, bet spėju ateitis savaip pakoreguos, tik jau visai šeimai
nors palauk, čia pusmečiui? tai normaliai tada
bet ne tokį jau didelį atlyginimą pasiūlė tavo vyrui
Mb kaifuoja nuo savo darbo,jam tai patinka,as pazinau ji su tokiu darbu ir nieko nekeisiu nei reikalusiu,man nebaisiu tos 4 dienos per savaite,buna ir sakau 3 men namie ir dvi savaites,kaip kur dirba
👍 žaviuosi tokiais vyrais. Ne viskas pinigais turėtų būti matuojami.
Bet kada tokioj kaip LT nepragyvena - kitos išeities nėra...
O kuo dirba tavo vyras jei nepaslaptis, kad toks pelningas darbas ?
o maniškiui į Naująją Zelandiją..bet šiuo metu neišeina ,būtume kartu važiavę..irgi atsisakė..užtat skraidys į Kairą gyvens su vaizdu į piramides
Mb siule i vietnama metinis atlyginimas160 tks eur pusemciui..atsisake is karto..sako turiu seima
su rašikliu skirtu rašyt ant cd 😉
manau ne vienas ir ne vaziuotu 3 at 6 men jei ne LT patazitu valdzia ir suteiktos galimybes gyvent
matei? 😀
O, įdomi mintis. dar taip neteko matyt 😀 👍 O kasip ant tų centų užrašei, su kuo 😀 ?
Tikriausiai kas prie ko pripranta, ar gyvenimas priverčia. 😀 Visai nenorėčiau gyventi viena su vaikais. Bet kažin ar yra labai daug norinčių. (aš apie vyrus dirbančius svetimoj šaly). Vaikams reikia abiejų tėvų. Man asmeniškai labai baugu kai vaikai tėvą mato į tris mėnesius savaitę... Taip neturėtų būti.