Tokia mintis man šiandien kilo paklausti jūsų apie dienoraščius. Ar pas jus tokie kur nors guli? :)
Vakar vakare, užmigus mano panelei, pradėjau tvarkyti įvairius senus užmirštus popierius, senas dėžutes (man persikrausčius jie ir liko taip nepaliesti). Taigi, įsijungiau atpalaiduojančią muziką, užsidegiau vaško žvakę (oi kaip ji kvepia medumi ir, sakoma, valo orą) ir pradėjau skaitinėti, ką palikti, ką išmesti...
Ir staiga atradau du savo dienoraščius, rašytus aštuonerius metus nuo antro kurso. Visai buvau apie juos pamiršusi, tad ėmiau skaityti apie visus jaunystės džiaugsmus ir "nuodėmes", meiles ir nemeiles :) Oi kaip įdomu pasidarė, taip iki kokios pusę trijų prasėdėjau. Visi prisiminimai sukilo, naivios, bet savos eilės...viskas liko praeity.
Dienoraštis rašytas iki pat santuokos, o po to nutrūko, nes kaip žinia (nežinau, kaip jūsų atveju) dienoraštį į rankas dažniausiai paimi tik tuomet, kai norisi išsikalbėti, pasiguosti, atrasti atsakymus, šiaip išguldyti nenuoramas mintis, gal kokį eilėraštį brūkštelėti. O su santuoka, rodos, viskas susidėliojo į savo vietas ir tereikėjo pasikalbėti su žmogumi - viskas būdavo aišku.
Po to dar dienoraštį paimdavau ypač sunkiais savo gyvenimo momentais, tačiau tik kelis kartus per metus, bet tos dienoraščio dalies jau neberadau...
O kaip jūs? Ar turite kažką panašaus į DIENORAŠTĮ? Ar drąsiai patikite jam savo paslaptis?
P.S. Nuo rytojaus jau lauksiu kurios nors iš jūsų, norinčios čia pradėti pokalbį, susitariame? :)
Krisliukas