Kadangi šiandien kaip tik Mamyčių klubas rodys laidelę apie pamestinukus leliukus, norėčiau padiskutuoti šia tema. Įdomi jūsų nuomonė, ar lengva visai svetimą vaikutį priimti į savo šeimą ir augintį jį kaip savo vaiką?
Daugelis mamyčių turi arba gali turėti savų vaikučių, todėl joms kaip ir nėra labai aktualu svetimo vaikučio priglaudimas. Bet yra ir tokių, kurioms, deja, gamta pagailėjo to džiaugsmo būti mama. Ką daryti tokiu atveju? Tikriausiai ne viena mamytė susimąstė apie įsivaikinimą iš globos namų. Tai tikrai nebloga mintis, tik gaila, kad kol kas Lietuvoje gan sunku tai padaryti, nes yra begalė reikalavimų. Daugeliui tėvelių tiesiog nusvyra rankos kažką ir bedaryti.
Kai jau patenki į tą laimingųjų sąrašą ir atitinki visus reikalavimus, lieka tam galutinai pasiryžti ir apsispręsti, ko nori. Pati to niekada nedariusi, tad nelabai įsivaizduoju, kokiu būdu išsirenkamas vaikutis.
Negaliu suvokti, kaip iš didelio būrio mažųjų pipirų išsirinkti tą vienintelį ir taip tarsi atimti šansą iš kitų. Turbūt pati to negalėčiau, nes tiesiog norėtųsi pasiimti juos visus, o tai neįmanoma:(
Būtų labai įdomi jūsų nuomonė, ar lengva ryžtis įvaikinimui, ar lengva ne savo vaiką mylėti taip kaip savąjį?
beje, noreciau papriestarauti linciukei, nes esu maciusi tokiu seimu, kurios gali susilaukti savo vaiku, bet kartu su savo vaikais jie dar ir augina pamestinukus is vaiku namu. na aisku, tokiu seimu labai mazai
Labas rytas 😀 labai jautri tema, as kai paziuriu i tuos leliukus, man galvoje netelpa, kaip galima juos palikti..na bet apie tai nekalbesiu. klausimas buvo kitoks. nezinau kaip as elgciausi tokioje situacijoje, tikriausiai pasimesciau. visu pirma, manau, pagrindinis dalykas butu tai, kad noreciau pasiimti sveika leliuka... daugiau nebezinau ka bepasakyti, truksta man zodziu sitai temai