Anądien sėdėjau ir stebėjau, kaip žaidžia mano mergaitės. Žaidė "namus", bet visai ne su tam skirtais žaisliukais.
Spintas, duris, langus atstojo knygos, dėžutės, trintukai, kiti daikčiukai - baldus, o pieštukai virto žmonėmis.
Bet, ko gero, taip įdomiau. Kiek kūrybiškumo ir fantazijos. Laki vaizduotė, manau, likimo dovana. Žiūrėk, vienas pamatęs kad ir paprastą kelmą, jame mato tik tai arba, geriausiu atveju, malkų krūvelę, o kitas iš to pamato visą virtinę įvairių vaizdinių ir iš to gali sukurti neįtikėtinų stebuklų.
Šiandieninis mūsų kūrybiškumas ir laki vaizduotė, ko gero, iš vaikystės...
Sugrįžkime retkarčiais į vaikystę ...
o mano vaizduote nera labai didele. kartais buna tokiu momentu kai ateina tas vadinamas "ikvepimas" kazka daryti, tai tada galvoje buna per daug minciu ir ideju ir is to gaunasi makalyne tikra. man labiau patinka kopijuoti, visi tai ivardina kaip neigiama dalyka, nes atseit pats nieko negali sumastyti ir sukurti, bet man visvien. jei as pamatau graziai sukomponuota gelyna zurnale tai as ji ir pasidarysiu kieme, nesvarbu, kad kazkas toki pati turi 😀
sveikutes 😀 kaip gyvenat? seniai buvau jau cia..likus be neto ☹
labas rytas, mano vaizduote taip pat laki, ypac jei kaskas kaska pasakoja labai megstu tai issivaizduoti, oi juoko buna 😃
jei atvirai labai mane kankina kosmarai, tokie sapnai blogi, kad mus nori nuzudyti, kad kaskoks karas..... nu zodziu nieko gero 😪