Maniškis dažnai man sako:"Neduok pavalgyti, bet duok dėmesio." Ir šiuo klausimu jis yra teisus. Tik, aišku, kiekvienas tą dėmesio rodymą supranta savaip.
Vieniems tai pastovus komplimentų sakymas, tenkinimas vienas kito užgaidų, buvimas visur kartu, klusnumas ir t.t. Ne paslaptis, kad mes, moterys, svajojame apie princą ant balto žirgo. Bet yra ir tokių, kurioms užtenka, kad vyras kasdien grįžta namo, negeria, nesimuša, pas kitas nevaikšto.
Kaip pasakytų mūsų močiutės, ko daugiau norėti, auksinis vyras. Bet mes norime, norime kai ko daugiau. Norisi gyventi, o ne tiesiog egzistuoti ir daugeliu atveju - vysti.
Kuria prasme vysti? O tiesiog kaip gėlei, kuri vysta nelaistoma, kuriai mažai saulės ir pan., taip ir moteris, negaudama nors kruopelės vyro dėmesio, ilgainiui tampa nusivylusi, liūdna, o tuo pačiu nebeįdomi nei sau, nei aplinkiniams.
Įsivaizduokite, kad Jūs pasipuošiate, paruošiate gardžią vakarienę ir laukiate savo brangiausiojo. Jisai grįžta ir net nepagyręs, kad puikiai atrodote, puola doroti kepsnį, o pavalgęs eina žiūrėti televizoriaus. Ką tada? Pykstate, niurzgate, o gal tiesiog nuryjate kartėlį ir imate kaltinti save, kad kažką ne taip padarėte. Po kelių tokių situacijų daugelis mūsų tiesiog praranda norą stengtis, puoštis ir švytėti.
Mane pačiai vyrų dėmesys tiesiog "veža". Tai būtina lyg oras. Ir nesvarbu, ar tai savojo, ar kito vyro rodoma simpatija, mestas žvilgsnis. Dabar tikriausiai daugelis pagalvojote, nesąmonė, man svarbu tik saviškio rodomas dėmesys, bet drįsčiau nuoširdžiai tuo suabejoti.
Tiesiog tokios mes, moterys, ir mums malonu, kad mus gatvėje nulydi vyriškas žvilgsnis, dailus vaikinas atidaro duris, ar seksualus kaimynas pamerkia akį.
Kiek Jums tai yra svarbu? Ar galite be to gyventi? O gal kažkaip kitaip kompensuojate tą dėmesio negavimą ir Jums to visai nereikia.
teisybė 😀 nors aš jaučiu, kad man mažiau negu 30 😃
kaip jauties ,tiek ir yra tau metu 😀
nu bet buna tokiu situaciju daznai pas mane. tai kiba bilobili reikia gerti, kad atmintis geretu 😃
kaip faina 😀 pamenu su drauge diskutavom dar prieš man pastojant antrą kartą..sakau, va, pastosiu, pagimdysiu, bus 30, gražus amžius...o ji man sako - brangioji, tau jau 31! 😃 sakau, eik, negali būt 😃 bet tikrai šventai buvau įsitikinus, kad man 30 😃
jeigu skaitysi, pradėk nuo "Gyvenimas anapus", apie sapnus vėliau 😉
iš tikro, mano gyvenime buvo labai sunkus etapas 2008m, kada mirė mano brolis..dar prieš jam mirštant, kai jau sunkiai sirgo, ieškojau atsakymų į daugybę klausimų, ir taip netikėtai vienam mamų forume radau mamas kalbančias apie tos autorės knygą "Gyvenimas anapus"..tai ieškojau knygynuose visur tos knygos ir radau...tiesiog suvalgiau tą knygą, daug kas paaiškėjo ir palengvėjo
as manau, kad kiekvienai knygai ateina savas laikas. Juk ir zmogaus mastymas keiciasi kas keleri metai. dabar net nepamenu kas kiek. Va mano mama skaito psichologines knygas apei santykius. Nu as negaliu ju skaityti. iskarto uzmiegu 😃
Vakar kalbejom kazkaip su vyru apie amziu, nu ir as sakau : na va dukrai bus 2 metai, o man dar tik 26 bus. Tai kad pradejo vyras juoktis. Sako brangioji tau bus 28. Cia tai visiska skleroze pas mane pasiresike, kad net metus savo uzmirsau. An tiek isitikinus esu, kad man tik 25, nu sakes. Net kai anketa kokia reikia pildyt ilgai tenka galvoti 😃
hm, tikiuosi nieko rimto 😕 išgėrė šiltos arbatos, lyg pagerėjo
o tas knygas aš tėvams daviau paskaityt, labai įdomu su tėvuku buvo padiskutuot tom temom, jis savo mirusią mamą prisiminė, perkratėm daug gyvenimo įvykių, susijusių su artimų žmonių išėjimu iš šio pasaulio..
matyt, mamuk, gal tikrai tas laikas neatėjo tokiom knygom..o man nuo vaikystės domina tokie dalykai
oo, reiks tikrai perskaityti, nes mane irgi domina tokie dalykai 😀
esu girdejus apie tas knygas, man rodos mama dave man kazkuria paskaityti, bet manes "neuzkabino", gal dar nesubrendau tokioms knygoms 😉
nu negerai, kad ligos pulti pradejo
dabar tikrai nepamenu, kur konkrečiai skaičiau.. jei kam įdomu, pasiskaitykit tokias knygas: Sylvia Browne "Gyvenimas anapus" ir tos pačios autorės "Sapnų kalba". kai perskaičiau tą knygą apie sapnus, net kitaip sapnuot pradėjau, daug kas paaiškėjo
nebuvau as dar pas jo seima de. i lt buvo jo mama, tevas atvaziave, o va dabar sesuo jo yra pas mus. mes planuojam balandi ar vasarop ten nuvaziuoti. o kuriam mieste tu gyveni? 😀
ligos kabina....
vakar vaikai užmigo, galvojau susirašysiu..kur tau! negalėjau prisijungt..šiandien lengvai prisijungiu, bet meta klaidas..užpildau vieną psl ir lūžta :/ liko paskutinis vaikas, ir niekaip nebegaliu prisijungt 😤 o dar vyresnysis grįžo iš mokyklos, gerklę skauda,vos prakalba 😕 mokytoja namo išleido
kur cia taip skaitei? 😀
esi buvus pas jo seima,na kiek daznai nuvaziuojate i de?
nieko tokio flirtavimas, juolab sapne, bet mane apskritai sapnai labai itraukia, po ju kartais buna labai keista visa diena. nesvarbu ar as save su kitu vyru sapnuoju ar sode kazka darau 😀
bet tai ko norėt..teršiam patys žemę, kiek daug blogio, pykčio, pavydo aplink..vat per visu žemės drebėjimus, cunamius ir kitas gamtos stichijas žemė pati apsivalo 😕
kiek iskasenu,nafta ...zeme judinta ne vienerius metus,kiek greziniu ir t.t.t japonijos visa sala apsislinko apie 3 metrus ir zeme paejo is svo asies kazkiek,bus atsilimas