Sveikos, siūlau linksmą diskusijos temą.:) Ar įsivaizdujate save gyvenančią kaime ir auginančias gyvuliukus?
Nesupykit už neryškias nuotraukas - telefonu fotografuota.
Va mano vaikas myli gyvuliukus. Vietoj karvės sako baly, šuniukas - šiukas, vištos - pau...
Kai gyvenau kaime sakydavau - gyvensiu mieste, jokių gyvulių... Na, o dabar su mielu noru gyvenčiau kaime, bet gyvulių neauginčiau. Užtektų daržiuko. Iš darbo grįžčiau, taip ramu... O čia bute vis tiek ne taip...
Yra žmonių, kurie nėra gyvenę kaime, kaip sakau, gryni miestiečiai. Būna, kad išvažiuoja į kaimą gyvent. Kas gyvulininkyste, sodininkyste ar kita veikla užsiima. Ir būna patenkinti miestą iškeitę į kaimą.
Na, o Jūs išmainytumėte miestietišką gyvenimą į kaimišką? Ar bent save įsivaizduojate ūkininke?:)
Gal kas turite Beatos virtuvė knygas?Kuri yra naudingesnė pirkti?Ačiū.
Aš neįsivaizduoju savęs ūkininke. Nes prieš tai, kol gaunamas rezultatas (mėsytė, daržovytė ir pan.), ūkininkui ar šiaip kaimo žmogeliui tenka nudirbti ojojoj kiek darbelio. Eini ir eini, o darbas nesibaigia... Sako, kad kuo senyn, tuo žemė labiau traukia😀.Na, manęs ji kol kas netraukia.Mes turime nedidelį plotelį aplink namuką, bet neįsivaizduoju,kaipreiktų prižiūrėti šiltnamuką, gėlytes. Nes mūsų su vyru toks būdas ir darbas, kad dažnai savaitėmis nebūname namuose☹Tai kolkas tik žolytę turime.
As kaimo vaikas, bet saves ukininke neisivaizduoju... Dabar turiu 45 arus zemes aplink namus, bet darzu nerasta 😃 Kai dirbau, man buvo gaila laisva laika svaistyt ravejimams, ji praleisdavau mieliau su dukra, o dabar to laisvo laiko dar labiau sumazejo, nes kai tik Jokubas miega, Ugne savo demesio reikalauja. Na gal cia tik pasiteisinimas 😃 Nemegstu ravet, atsikandau kolukio "normu", kada 🤓mete pastatydavo i kilometrine vaga kartu su suaugusiais...
Gera diskusija, na netiek ji ir juokinga, nes dauguma manau yra kažkelinta eilė nuo žagrės 😃
Pati užaugau miestelyje, bet tėvai augino viską, o šiuo metu net praplėtę ūkį. Bet man ravėjimai, šieno krovimai tenka jau laaaaabai retai. Nebent papuola tą savaitgalį kai grįštame į svečius. Šiaip daug mieliau raviu gėlynus, nei runkelius. Mama mane visada lenkdavo net keliomis vagomis 😃
Gyvenimo gal neišmainyčiau, bet kaimo gėrybės man patinka 😃
laba ryta damos 😀 man irgi užtektu tik darziuko,gyvuliuku tikrai ne.... atsimenu kai maza kaime atostogaudavau,tai teta keldavosi 5-6 ryto,eidavo tuos gyvulius susitvarkyti,karves melzti... nu man tai atrodo didelis vargas.....
Aš pati iš mažo miestelio, bet gyvenome bute, tikrai be jokių gyvūnų. Turėjome tik daržą. Kaip aš jo nekenčiau!!! 😃 Vis ravėti ir ravėti...
O dabar mielai turėčiau savo daržiuką. Ir ravėčiau ravėčiau...
O karvių, vištų aš bijau. Nors kiaušiniai kaimiški labai patinka. Mieliau turėčiau kokią sodybą kaime nei gyvenčiau. 😀 😛
Beje, kaimo žmonių gyvenimas labai sunkus. Jie dirba ir dirba...
Foto - Gelminė pas mano dėdę. Nedavė šitam veršiukui vardu Katinas ramybės visą laiką. Prašė, kad namo parsivežtume. Sakė, kad ir kambariu dalinsis. 😀
Šiandien nežinau, ar išmainyčiau miestietišką gyvenimą į gyvenimą kaimą, nes, kaip ir Deimantė rašo, esu pripratusi prie miesto gyvenimo ir ritmo, tad radikaliai viską pakeisti ir išvažiuoti į kaimą vargu ar išdrįsčiau... Tačiau... niekada nežinome, kas mūsų laukia... Turim senelių paliktus namus kaime, kuriuose praleidžiame daug laiko, auginame daržoves ir vaisius, užsiimame kitais, kartais miesčioniui neįprastais darbais... Ten aš praleidau didžiąją dalį savo vaikystės, tad kaime - mano šaknys 😀
Įdomi tema 😀 niekada nesakau niekada, bet šiai dienai mane vilioja gyvenimas kaime ir savas kiemas, vaismedžių sodas, daržiukas, gyvūliukai kol kas ne...bet gyvenime nežinai, kaip kas susidėlios, tad jei reikės ir vištą auginsiu 😀
kaimas kaimui nelygus 😃,bet ukininkauti(kaip suprantu turi pilna koja) ir buti priristai prie ukio,kurio nesusikrausi i lagamina,kai taip norisi pabegti nuo visko isskleidus sparnus - ne man...bet niekada nesakau niekada.....idomi tema