Apie savas tradicijas

Pagalvojus apie savo vaikystės Kalėdas, prieš akis išnyra ta stebuklingoji dėžė, kurioje visus metus mama kruopščiai sudėjusi eglutės žaisliukus, juos slėpdavo aukščiausioje spintos lentynoje. Ooooo kokia man būdavo šventė, kai ją iš ten nukeldavo ir atverdavo. Visa krūva stebuklingų, tviskančių ir įvairiausių formų eglutės žaisliukų: varvekliai, raudonskruosčiai paršiukai, varnos su prijuostėm ir sūriu snape... O kur dar eglutės girlianda su saulyčių formos lemputėm. Spalvų joje gal ir nebūdavo tiek kiek šiuolaikinėse, bet vistiek tai buvo kažkas stebuklinga.
Gimus sūnui nusprendžiau, kad ir jis nusipelnė tokių stebuklingų akimirkų. Kasmet jam perku po vieną naują, kažkuo man tais metais kritusį į akį, eglutės žaisliuką ir jį kartu kabinam ant eglutės.
Pirmųjų metų žaisliukas

Antrųjų metų žaisliukas

Trečiųjų metų žaisliukas

Ketvirtųjų metų žaisliukas

Na ir šiųmetinis, penktųjų metų žaisliukas

Užaugus sūnui, kai žaisliukų susidarys jo atskira dėželė, o sūnus sukūręs šeimą pirmą kartą puoš savo pirmąją šeimos eglutę, su didžiausiu džiaugsmu jam tą dėželę padovanosiu. Tam, kad kiekvienas žaisliukas būtų įpatingas ir spinduliuotų meilę ir jaukumą.