Apie laivus...

Šiandien, su baltu pavydu pavydėdama savo panelytei su jos piešinių parduodamų kojinių, prisiminiau savo socialiniame tinkle pasidalintų, savo socialinio draugo pamąstymais, jis rašė:" Šiuo metu visi esame tame pačiame laive, bet tai netiesa. Visi išgyvename tą pačią audrą, bet ne visi esame tame pačiame laive. Tavo laivas gali sudužti, o mano - ne. Arba atvirkščiai.
Kai kuriems karantinas yra puikus laikas. Kažkas gavo papildomo laiko sau ir savo šeimai, gali atsipalaidavęs gurkšnoti kavą ir skaityti knygas. Kitiems tai beviltiška finansų ir šeimos krizė.
Tie, kurie gyvena vieni, susiduria su begaline vienatve. Kitiems tai ramybė, poilsis ir laikas su mama, tėvu, sūnumis ir dukromis.
Vieni yra susirūpinę, kokias dovanas pirks Kalėdoms, o kiti - ar savaitgaliui užteks duonos, pieno ir kiaušinių.
Vieni nori grįžti į darbą, nes jie bijo jo netekti ir pritrūkti pinigų. Kiti nori nužudyti tuos, kurie sulaužo karantiną.
Vieni namuose praleidžia 2-3 valandas per parą, padėdami vaikui mokytis internetu, o kiti, kad šviestų kitų vaikus, turi dirbti 10-12 valandų per dieną.
Vieni patyrė artimųjų, bičiulių mirtį, kai kiti netiki, kad virusas egzistuoja.
Vieni tiki Dievu ir tikisi stebuklų ateinančiais metais, mano, kad viskas greitai griš į įprastas vėžias. Kiti sako, kad blogiausia dar laukia.
Taigi, mieli bičiuliai, mes nesame tame pačiame laive. Mes išgyvename laiką, kai mūsų suvokimai ir poreikiai yra visiškai skirtingi.
Kiekvienas iš mūsų jausis po šios audros skirtingai. Labai svarbu matyti tai, kas nematoma iš pirmo žvilgsnio. Ne tik žiūrėti, bet jausti.
Visi esame skirtinguose laivuose per šią audrą, patiriame visai kitokią kelionę.
Supraskime tai ir būkime malonūs vieni kitiems."
Turbūt pritarsite?
Taip, visi daug ką praradome, bet atradome irgi daug. Svarbiausia, kad šeima su manimi ir šalia manęs... Visko buvo, visko bus... Bet svarbiausia, kad esame drauge, nesvarbu, kad eglutes lankome apsnigtas, nesvarbu, kad Adventas išpildys vaiko svajones kitaip, savaip... Svarbiausia būkime savimi ir su savimi. Ar tikrai verta liūdėti, kad negausime  101 blizgučio? Gal geriau gauti /dovanoti šaltieną, mūsų pačių gamintą, įdėtą meilės ir sveikatos palinkėjimų?