Mąsčiau, mąsčiau ir ....nepriėjau išvados.
Ar gali būti puikiau praleistas LAIKAS su vaiku sėjant saulėgrąžos sėklą į vazonėlį, vėliau perkeliant į lauką ir laistant, pūrenant, ravint? Vėliau gėrėjomės žiedais. Jie sukiojosi pagal saulytę: žiūrėk, ryte nusisukę į kaimynus ir jiems savo grožį rodo, o vakare - jau mes žavimės.
Ir štai jau rezultatas, kuris pranoko lūkesčius. Tiesa, paukštukai jau spėjo paragauti, bet tai pamoka, kad reikia nuolat stebėti ir saugoti pvz. galėjome aprišti merliuku.
Dar juk koks nuostabus LAIKAS būna praleidžiant miške, o jei dar tiek surandi baravykų, tuomet net nekyla abejonių ar tas LAIKAS buvo naudingas ar ne.
Tad taip ir neapsisprendžiau: ir kur tas mūsų džiaugsmelis geriau tinka? Ar į "Aistringąją vaikystę", ar į "Meilės kalbos.Laikas"? Kadangi jau LAIKAS buvo aprašytas, tad lai lieka čia... Juk kokia nuostabi aistra džiaugtis derliumi.
👍🌷