Mes šįmet ir vėl gaminome advento vainiką. Papuošti namus šventėms man labai svarbu, o vainikas juk pati gražiausia puošmena.
Šį kartą naudojau šiaudinį pagrindą, tikras kėnio šakas, kankorėžius (rinkau pati, dažiau), puošimo juosteles ir tvirtinimo siūlą, kelis žaisliukus ir karštus klijus.
Kėnis, beje, net nustebino mane. Su juo labai malonu dirbti, jis visai nesibado, yra lankstus, šakos lengvai atkerpamos paprastomis žirklėmis. Aprišau šakas prie pagrindo ir padabinau kaip jau man gražu.Maža floristinė gudrybė: padarytą vainiką reikia nupurkšti plaukų laku - taip užveriamos augalo poros ir jis ilgiau išsilaiko nebyrėdamas, nedžiūdamas, neprarasdamas spalvos.
Na, o kalėdinis metas toks, kai norisi grožį ir gėrį skleisti visur. Šiandien padariau vainiką ir mamai. Jai dariau kiek natūraliau atrodantį, ant lengvesnio pagrindo, kad galėtų pasikabinti, taigi, nors jis gana tradicinis (su riešutais gausai ir raudona juostele atbaidyti piktam), savo išpildymu ir paskirtimi gavosi gan neįprastas. Beje, jam panaudoti ir retesni, bet labai dailūs maumedžio kankorėžiai.
Gražaus advento laukimo!
Šauniai padirbejot?