Ir vėl stoviu ant paskutinio šių metų laiptelio. Žvelgiu žemyn, į praeitį. Dėkoju likimui, šeimai ir sau, už tai, ką turiu - šeimą. Metai buvo spalvingi ir įdomūs. Įdomūs ne blizgančia išore, o vidumi. Nesvarbu man kur sutikti Naujuosius:ar lipdant sniego senį iš sniego ar vandenyno smėliuko, svarbu, kad šeima su manimi.
Džiugina vaiko koncertai, parodos ir už įdirbį gauti diplomai, statulelės, bet išgyvenčiau ir be to, svarbiausia būti sveikam ir mylimam. Jei likimas leidžia dėvėti sceninę aprangą dar džiugiau, bet jei ne, tinka ir treningai prie jaukaus namų židinio su arbatos puodeliu.
Keliu taurę už Senuosius, kad jie duotų estafetę Naujiesiems. Nedrįstu prašyti geresnių, nes jei prašysiu geresnių, turėsiu ir pati būti geresnė, veiklesnė, nuoširdesnė, darbštesnė. Prašysiu neblogesnių už šiuos.
Su Naujais!?. Birutė - talentingas ir darbštus vaikas! Tikras tėvų pasididžiavimas!
O kokie piešiniai gražūs. Čia vis Birutės talentas? 😀