Mūsų laisvei - 30! Arba kaip prasmingai ją paminėti su vaikais

Sausio 13-oji. Laisvės gynėjų diena. 30 metų. Mums, suaugusiems, šie žodžiai ir skaičiai turi reikšmę ir prasmę, tačiau vaikams, turbūt nelabai. Tad verta imti ir pradėti kurti tą svarbą šiems įvykiams, datoms.

Šiandien mūsų rytas buvo kitoks. Ir nuotaika kitokia! Pradėjome jį su žvakute ant lango ir zoom pamoką, kas ta sausio 13-oji.

Viską išsiaiškinus apie įvykius prieš 30 metų, apie laisvę, tankus, žuvusius beginklius žmones ir papusryčiavus ėmėme ir užbaigėme mūsų žygį - aplankėme likusius namus, kuriuose gyveno žuvę laisvės gynėjai, o dabar prie tų namų pritvirtinto memorialinės lentos jiems atminti.

Tikrai verta tuos namus aplankyti: ir pasportuojame, ir smagiai praleidžiame laiką, ir prisiliečiame prie istorijos. Interaktyvi ir integruota kūno kultūros- istorijos- matematikos- gamtos pamoka!! Nes ne patys sugalvojome traukti į tokį žygį, o jį mums pasiūlė mūsų antroko mokytoja. Visgi Sausio 13-osios progimnazijoje mokosi.

Kad būtų lengviau ir nereikėtų skubėti, mažieji laiku pavalgytų, pamiegotų pietų, kad galėtume pasidžiaugti žiema ir padūkti rastose žaidimų aikštelėse, žygį padalinome į dvi dienas. Pirmąją aplankėme Lazdynuose esančius 5 tokius namus, o antrąją- dieną likusius 3 ir televizijos bokštą.

Pradėjome nuo Rolando Jankausko. Architektų g. 178

Vidas Maciulevičius. Architektų  g. 15

Vytautas Vaitkus. Architektų g. 107

Virginijus Druskis. Architektų g. 109

Apolinaras Juozas Povilaitis. Architektų g. 115

Algimantas Kavoliūnas. I.Šimulionio g. 4

Darius Gerbutavičius. A.Kavoliuko g. 32

Ir Loreta Asanavičiūtė. L.Asanavičiūtės g. 4

Tikrai įdomu, naudinga, prasminga, reikalinga! Kažkada, prieš 30 metų, ta istorija vyko mano akyse per televizorių matant tankus, girdint susijaudinusius žinių vedėjų balsus, jaučiant kažkokį nerimą iš tėvų, būnant namuose už beveik 300 KM nuo šių įvykių vietos. Bet tas sumišęs nerimo ir džiaugsmo jausmas tebėra ir šiandien, vos tik išgirdus E.Masytės dainą Laisvė (ir dar keletą kitų, kurių pavadinimų nepamenu).

Dabar pati gyvenu taip arti tų vietų, kuriose vyko tiek svarbių, man anuomet dar nesuprantamų, įvykių! Ir esu liudininkė (kaip ir jūs), kad istorija tęsiasi- mano pačios vaikai ją tęsia, o praeitį dar tik ima pažinti. Kitąmet žygį būtinai pakartosime!

Galiu džiaugdamasi ir didžiuodamasi tarti AČIŪ tiems, kurie nepabūgo ir (ap)gynė laisvę! AČIŪ, tiems, kurie ir nepamatė, ką padarė, t.y. dėl ko paaukojo savo gyvybę. Ir, žinoma, galiu mokyti savo vaikus, rodyti jiems pavyzdį. Atmintis gyva! Praeitis svarbi! Lietuva ir lietuviai laisvi!!