10 metų kartu - pusė sidabrinių

Gegužės mėnesį, šiltą ir saulėtą dieną, tik prieš 10 metų aš savo dabartiniam vyrui ištariau TAIP ir gavau auksinį vestuvinį žiedą. Kaip greitai prabėgo tie metai!! Sudėjus draugystę iki vestuvių, gautųsi kiek daugiau nei pusė iki sidabrinių vestuvių. Šios, dešimtosios, yra rožinės arba alavinės. Ir tikrai jau ir spygliai neduria, ir tokie lankstūs, prisitaikę, pripratę vienas prie kito esame.

O kiek visko įvyko per tą laiką:

- sukūrėme naujus bendrus namus,

- atsirado trys vaikai (ir du katinai),

- aplankytos kelios užsienio šalys,

- apkeliauta visa Lietuva (renkame visų savivaldybių magnetukus),

- daug džiaugsmo, juoko, laimės,

- daug gėlių puokščių tinkamomis datomis (mat mano vyras visai ne romantikas, tad gėlių be progų nebūna) ir dovanų,

- daug pokalbių, diskusijų. Dažniausiai jau labai vėlai vakare, užmigus vaikams.

Turbūt pagarba kitam, pakantumas ir išklausymas yra ilgalaikių santykių pagrindas. Žinoma, čia dar įsimaišo daug meilės ir daug kasdienybės.

Tikrai džiaugiuosi, kad sutikau tokį man skirtą žmogų- ir  mylimąjį, ir draugą, ir padrąsintoją, ir išklausytoją, ir padėjėją, ir patarėją... Nuostabų savo vaikų tėtį! Ir šiaip kūrybingą, protingą asmenybę.

Dovanojau vyrui puodelį, ant kurio užrašiau 'mylimiausias', bet jis ėmė ir sudužo! Turbūt tyčia, kad šukės dar daugiau laimės atneštų.

Tad mylėkite ir būkite mylimi. Gerbkite ir bandykite suprasti kitą, esantį šalia jūsų.