Apsirgau. Tad vyras dirbo namuose ir labai labai manimi rūpinosi:
- Gulėsi lovoj? Blogai jautiesi? Sergi? Reikia pietus pagamint, aš paruošiu. Ką valgom? Sriubą? Tu gulk ir gulėk, pasakyk, kur man viską rasti. Kur makaronai? Lentynoj? Kurioj? - čia jų šešios. Nėra. Kaip turi būt? Nu sakau - nė-ra! Dukryte, atiduok puodelį! Niekas nesudužo, tau pasigirdo... Gulėk, ilsėkis. Valgysim žodžiu kopūstienę... Arbatos padaryt? Kokios nori? Kmynų? Ne, nėra kmynų. Kaip pirkai prieš savaitę? Tai gal jau išgėrei? Ne, ten irgi nėra. Taigi žiūrėjau toj spintelėj jau tris kartus! Eik gulkis sakau. Ooooo, kur tuos kmynus radai? Spintelėj? Nebuvo kai aš žiūrėjau. Makaronai? Kur? Aj - čiaaaaaa?? Tai tu nesakei čia pažiūrėt. Viskas, sriubą išviriau. O žinai, neatrodo, kad sergi. Jau gal geriau jautiesi? Ojėėėzus kaip aš pavargau. O galvą kaip pradėjo skaudėt. Kur planšetė? Gal prigulsiu valandėlei... Vaikai, norit filmuką įjungsiu? Pasėdėsit ramiai...
😃👍