Kasdien daugėja šeimų, apsisprendusių auginti vieną vaiką. Tai lemia greitėjantis gyvenimo tempas, pakitusios šeimos vertybės, karjeros galimybės moterims, gyvenimo būdo pasikeitimai ir kt. Vis dėlto negirdime klausiant: „Ar turi vaiką?“, žmonės klausia:„Ar turi vaikų?“. Nors apklausos rodo, kad vyrai ir moterys mielai augintų du ar tris vaikus, statistika rodo ką kita – vieną vaiką auginančių šeimų skaičius nuolat auga.
Atrodytų, šeimos dydis yra pačios šeimos reikalas, tačiau kartais žmonės įvardija jaučiantys aplinkinių spaudimą auginti bent du vaikus. Jų dvejones dėl vaikų skaičiaus šeimoje taip pat sustiprina visuomenėje paplitę mitai apie vienturčius vaikus. Tačiau ar iš tiesų vieno vaiko padėtis šeimoje yra tokia nepalanki, kokia mes kartais ją laikome?
Socalinės psichologijos mokslų daktarė, dėstytoja, šeimų ekspertė ir daugelio knygų autorė amerikietė Susan Newman Susan Newman (2009), apžvelgdama to meto tyrimus, negailestingai griauna pasenusius vienturčio vaiko sampratos stereotipus ir paneigia mitus:
- Vienturčiai vaikai drovūs, agresyvūs ir mėgsta įsakinėti – MITAS. Drovūs žmonės paprastai mėgsta vienatvę ir vengia būti viešumos, o agresyvūs ir įsakinėjantys paprastai siekia bendrauti, todėl šios savybės jau savaime nesuderinamos.
- Vienturčiai mieliau renkasi individualią veiklą ir vengia varžytis – MITAS. Pomėgius ir užsiėmimų pobūdį labiau lemia ne šeiminė situacija, o tėvų formuojamos nuostatos ir vertybės, pvz.: jei tėvai linkę sportuoti, tikėtina, kad ir vaikas turės tam polinkį. Knygoje teigiama, kad nors vienturčiai yra laikomi išlepintais, iš tiesų jie kaip tik stengiasi visiems įtikti, nes į kiekvieną žmogų jie reaguoja taip, tarsi tai būtų jo tėvai.
- Vienturčiai – socialinių įgūdžių stokojantys vienišiai – MITAS. Galbūt tai ir tiko praėjusio tūkstantmečio vaikams, tačiau ne dabar. Anksčiau vaikai turėjo mažiau galimybių bendrauti su savo bendraamžiais, mat jei išėjęs į lauką rasdavai draugų – tau pasisekė, jei ne – ką padarysi. Šiuo metu gausu įvairios organizuotos veiklos – būreliai, klubai, mokyklos, todėl vaikams tiesiog nebetenka būti vieniems. Kita vertus, jei didesnėje šeimoje augantis vaikas turi pasirinkimą bendrauti ar nebendrauti su kitais vaikais, nes jis jau turi brolį ar seserį, tai vienturtis yra tiesiog priverstas užmegzti naujas pažintis jau vien tam, kad neliktų vienas.
- Vienturčiai yra ekscentriški vunderkindai, intelektualai – MITAS. Tyrimai rodo, kad vienturčiai išties pasižymi geresniais akademiniais pasiekimais, tačiau, lyginant su vaikais iš didesnių šeimų, esminių skirtumų nestebima.
- Vienturčiai vaikai jaučiasi vieniši, susikuria įsivaizduojamų draugų – MITAS. Iš tiesų vienturčiai ir vaikai iš didesnių šeimų pagal įsivaizduojamų draugų skaičių nesiskiria. Kartais įsivaizduojamų bičiulių susikuria pirmagimiai atsiradus antram vaikui šeimoje.
- Vienturčiai yra išlepinti – MITAS. Tiek Kinijoje, tiek JAV atliktos ilgametės studijos parodė, kad vienturčių vaikų santykiai su bendraamžiais statistiškai nesiskiria nuo vaikų iš didesnių šeimų. Apskritai išlepinimas labiau sietinas su socialiniu statusu nei su vaikų skaičiumi šeimoje.
- Vienturčiai – savanaudžiai – MITAS. Kaip teikia pediatrijos ir psichiatrijos profesorius Michaelas Lewisas, savanaudžiais vadinami žmonės, kurie daugiausia galvoja apie save užuot rūpinęsi kitais. Intelektinis gebėjimas galvoti apie kitus ir priimti kitų požiūrį anksčiau šešerių metų nesusiformuoja. Tad šia prasme visi vaikai yra savanaudžiai.
- Vienturčiai įpratę, kad visada būtų jų viršus – MITAS. Vienturčiai vaikai nepatiria nuolatinio varžymosi dėl dėmesio ar materialinių dalykų, todėl jiems nereikia nustumti kito, kad būtų pirmi ar pertraukinėti kitus, norint, kad išklausytų. Atvirkščiai – vienturčiai visada išklausomi, todėl jų reakcijos adekvatesnės, su jais lengviau susitarti.
- Vienturčiai nesavarankiški – MITAS. Vienturčiai linkę daugiau pasitikėti savimi, kadangi vadovaujasi suaugusiųjų nuomone ir šalia neturi kitų vaikų, kuriais galėtų pasikliauti ar kurie padėtų išspręsti problemas.
- Vienturčiai turi daugiau emocinių problemų – MITAS. Tyrimai patvirtina, kad vienturčių ir nevienturčių vaikų emocinė sveikata nesiskiria. Psichologijos mokslų daktaras docentas F. Mainas pastebi tam tikras savybes, kurios būdingos vyriausiajam, o taip pat ir vieninteliam šeimos vaikui, pvz.: pernelyg stipri orientacija į užduotis, polinkis įsakinėti, rimtumas, susikaustymas, teisuoliškumas.
Plačiau: www.ikimokyklinis.lt
