Timėjos lopšelio grupę prižiūri ir ugdo 2 auklėtojos ir auklytė. Su jomis pirmą kartą susipažinome tik rugsėjo 2-ąją. Iki šventės, jaudulio ir nerimo netrūko, nes juk tikrai ne visos auklėtojos gali ir geba dirbti su vaikais. Tačiau po šventės jaudulys sumažėjo, nes auklėtojos tikrai nuoširdžiai rūpinosi mažyliais. Ir dabar širdis džiaugiasi, kai atėjusi pasiimti dukros, matau, jog auklėtojų glėbys pilnas sunerimusių mažiukų. Vadinasi, jeigu ir Timėja jausis nesaugiai, jos tikrai neatstums.
Prabėgo jau ir antra savaitė pratinantis prie darželio. Galima ir kelias išvadas padaryti:
- Labai pasiteisino, kad Timėją į darželį nuveda tėtis. Tuomet atsisveikinimas neužtrunka ir ašarų nebūna;
- Jeigu Timėja grupėje būna pirma atėjusi, tuomet visa diena būna ramesnė. Ji pati apsižiūri ir pradeda žaidimus, prisijungiantys vaikai jos neblaško;
- Jeigu atėjus į darželį jau būna verkiančių vaikų, tada Timėja susigraudina ir prašo, kad tėtis dar pabūtų su ja;
- Jeigu vienu metu kartu su ja ateina verkiančių vaikučių (ir tokių jau yra grupėje), tada jau akys sudrėksta ir diena būna dirglesnė.
Pradėjusi lankyti darželį, Timėja dar labiau nori prisiglausti, suprastėjo miego kokybė, kartais suverkia naktį, dažniau nori būti nešiojama.
Labiausiai neramina, kad Timėja darželyje nevalgo. Nesileidžia, nei kad ją pamaitintų, nei valgo savarankiškai. Nors šią savaitę užbaigėme su keliais šaukštais pusryčių košės ir visais suvalgytais pietumis. Gal čia jau bus didelis žingsnis į priekį?
Kol kas vis dar negalime pabandyti miegoti darželyje pietų miego, nes remontuoja grupės tualetus. Todėl Timėja darželyje būna nepilnai pusę dienos.
