Tarzanija

Dar pavasarį sudalyvavę vienam renginyje buvom laimėję bilietus į Tarzaniją (prie Alytaus), bet tik dabar prisiruošėm ten nuvažiuoti. Mums tikrai pasisekė, oras buvo puikus.

Iš pradžių galvojau, kad tiesiog gerai praleisime laiką, tačiau dabar manau, kad ne tik puikiai, bet ir labai naudingai praleidome laiką. Rekomenduočiau tokį pasivaikščiojimą visiems, jis ugdo vaiko pasitikėjimą savimi, drąsą ir sveiką užsispyrimą. O kur paskatinimas fizinei veiklai, kurios dabar taip visiems trūksta.

Mes su šešiamečiu įveikėm pirmąją trasą. Įdomu tai, kad vienoje vietoje mažasis apsiverkė ir pareiškė, kad jam per baisu. Tuoj pribėgo instruktorius ir padėjo įveikti kliūtį. Mums tai didelis pasiekimas, nes bent kiek anksčiau, jis net nebūtų klausęs kas jam ką sako, o tiesiog pasukęs atgal ir paniuręs prasėdėtų visą laiką. Labai didžiavausi, kad susitvardė, nepasidavė baimei ir gėdai dėl tos baimės.(Nuotraukoje ta baisioji kliūtis)

Likusią trasos dalį įveikėm, nors ir nelengvai, bet jau be išorinės pagalbos ar rimtesnių ašarų. Tada leidau jam palakstyti, pati viena įveikiau kiek sudėtingesnę trasą (iki šiol jaučiu rankų raumenis, labai ačiū), ir vėl pasiūliau pakartoti pirmą trasą. Su džiaugsmu sutiko ir šįkart įveikėm be jokių stabčiojimų ar dvejonių!!! Puikus praktinis pavyzdys, kad visada reikia bandyti, stengtis, kad kas nepavyko iš pirmo karto, gali pavykti iš antro ir t.t.  Žodžiu, rekomenduoju visiems nedrąsiems ir nesėkmių bijantiems vaikams :)

Be to, ten laaabai gražu