Štai kokios buvo mūsų šventės!

Šios šventės buvo išskirtinės ir ypatingos tuo, kad vyras pasiėmė visą savaitę atostogų. Mūsų šeimoje tai retas dalykas. Tačiau pasistengsime nuo šiol, kad visada taip būtų, nes tikrai verta.

Kaip gera neskubant išrinkti dovanėles artimiesiems, pasipuošt namus, pailsėt ir tiesiog džiaugtis akimirkomis, kai mes visi kartu...

Gruodžio 24 diena – Kūčios

Kūčių rytą pabudę lėkėme puošti eglutę, visada puošdavome anksčiau, tačiau pastebėjom, kad kol ateidavo šventės, nublankdavo jos skleidžiama šventiška nuotaika. Kartu puošė ir mūsų katinėlis Pukis, jam buvo ne mažiau linksma.

{pic:1}

Tuomet visi papusryčiavę pradėjome ruoštis apsivalymui prieš šventes... Keliaujame į pirtį! Tai jau tapo mūsų tradicija. Sūnelis pirmą kartą pirtinosi, iš pradžių jam nebuvo labai įdomu, kol...neatrado jam labai pagal dydį tinkantį ir patinkantį šilto vandens kubilą...

{pic:2}

{pic:3}

Po pirties malonumų mažiliukas miegojo kaip angelėlis. Na o pabudęs ir pamatęs, kad mes pas senelius, nudžiugo ir atrado nemažai įdomiu užsiėmimų: mano sesuo dilde dailinosi nagučius, šis pamatęs atkišo labai susidomėjęs ir mūsų visų nuostabai atkišo savo mažulytį nagiuką ir pusvalanduką mėgavosi manikiūru, o ir su seneliu sumąstė išmatuoti pėdkelnių galimybes ...

{pic:4}

Vakaras praėjo labai jaukiai ir šiltai, kaip džiugu, kad mes visi sveiki ir esame kartu...Kas gali būti svarbiau...

Gruodžio 25 diena – Šv. Kalėdos

Kalėdų rytą visi pabudome žvalūs ir nusiteikę linksmai praleisti dieną, ėjome pas netoliese gyvenančius vyro tėvelius. Taip pat aplankėme prosenelius ir nuskubėjome namučio žiūrėti, ką Kalėdų senelis mums atnešė šiais metais...

Matyt, kažkas jį informavo, kad buvome labai geri šiais metais, nes buvo labai dosnus... mes su vyru džiaugėmės šiek tiek per anksti Kalėdų paštu atkeliavusią indaplove, ėriukų vilnos antklode, bet ne mažiau patiko ir kitos dovanos, bet labiausiai nustebino mane...bilietai į atvažiavusį „Moscow city ballet“ SPRAGTUKĄ!!!

Na o mažylis gavo kilimėlį su miesto atvaizdu ir gatvelėmis, kad galėtų po jas stumdyti savo mašinėles, minkštutę baltąją meškutę, minkštą kamuolį, vaikštantį ir lojantį šuniuką... džiaugėsi mažylis, o mes dar labiau, matydami laimingą ir besišypsantį vaiką...ne tik dėl dovanėlių, o ir dėl mūsų trijų begalinio artumo ir meilės vieni kitiems...

{pic:5}

Gruodžio 26 diena – antra Kalėdų diena

Susiruošėme nuvykt į artimą širdžiai vietą – Jūrų muziejų. Ten auginau savo stebuklėlį pilvelyje...ten darbe pirmą kartą pajaučiau tą nepakartojamą jausmą, kai kažkas baksteli iš vidaus... Kaip gera prisimint... Sūneliui ši vieta ne svetima taip pat, visą nėštumą čia praleidome, o ir gimus sūneliui neretai užsukdavom.

Bet anksčiau į gyvūnėlius ir delfinų pasirodymą tik žiūrėdavo, o dabar ir šypsojosi bei juokėsi. Įdomu buvo vaikui, o ir mums atsipalaidavimas...

Pavakare aplankėme draugus, vaikutis linksmai pasižaidė su savo bendraamžių draugučiais, o mes pabendravome, pasidalinom tėviškais džiaugsmais.

{pic:6}

{pic:7}

Gruodžio 27 diena ne šventė, bet sekmadienis, tad mes įsivaizdavome, kad tai trečioji Kalėdų diena.

Jau nuo pat ryto laukiau nesulaukiau vakaro, kai pamatysiu baletą... mama jaunystėje gyveno Maskvoje ir pamenu, kaip jos akyse buvo matyti liepsnelės, kai ji pasakodavo apie nepakartojamus Maskvos baleto trupės pasirodymus.. jau tada žinojau, kad man patiktų.

Kol ruošiausi, puošiausi, tėvelis su sūnyčiu iškeliavo aplankyti dar vienos promočiutės ir nuvežė jai Kalėdų senelio dovanėlę.

Štai ir vakaras, Žvejų kultūros rūmai ir baletas... Likau sužavėta apžavėta. Norėtųsi daugiau parašyt, bet žodžiai tik sumenkintų tą neišdildomą įspūdį... Verta tūkstančių plojimų...

{pic:8}

Štai kokios buvo mūsų šeimos šventės. Jos baigėsi, bet tikrai nėra ko nusiminti, kai šalia mūsų vaikai.

{pic:9}

Šias metais per šventes vandenų karalių Neptūną pavadavo Kalėdų senelis, nufilmavom keletą ištraukų, tad kviečiu pažiūrėti Kalėdinio delfinariumo pasirodymą.

Mama Julija (mamytejulyte)