Lygiadienis - tai paskutinė riba, skirianti vasarą ir žiemą. Susilyginus dienai ir nakčiai, tamsusis paros metas pailgėja, ima vyrauti šaltis ir žvarba. Medžiai numeta lapus ir stoja mirties ir tamsos metas. Aplinkui siaučia Vėlės, o mes einame minėti mirusiųjų ir kūrenti jiems atminimo ugnių.
Paminėti susilyginusios nakties ir dienos šventę Šeimų romuva rinkosi kovos menų klube “Dojo”. Kartu dainavome lietuvių liaudies dainas apie ožius. Nykstant senosioms tradicijoms, ožio aukojimo dainos persikėlė į piemenų ir vaikų daineles ir žaidimus. Prisiminėme šias dainas, apdainuojančias ožio gerąsias savybes, žaismingai aptariančias, kur bus panaudotos piemenėlių ožio kojelės, akelės, auselės. Tai be galo įdomi ir smagi pažintis su tradicija.
Kviečiame pasidairyti po lygiadienio šventės nuotraukų galeriją (Vaivos Girskienės nuotr.) ir užsiregistruoti į Vėlinių meto užsiėmimą tėvams ir vaikams. Daugiau informacijos ir nuotraukų.
