Praėjo su jauduliu laukta diena. Puošėmės, ruošėmės, gėles iš vazų traukėm ir mudu su tėčiu išlydėjom mergaites į darželį. Vyresnėlę nuvedėm, palikom ir viskas ramu. O štai su mažyle nukeliavom į jos grupę jau su jauduliuku. Ir tikrai vos tik pradarius duris mus pasitiko pilna rūbinėlė prigužėjusi tėvelių ir nerimastingai besidairančių vaikučių ir dar kažkur verksmas iš grupės, jau paliktų vienų vaikučių...
Mano Beatričei iš karto tapo nejauku, tiek daug žmonių ir dar nematytų...pasitiko mus auklėtoja, jau gerokai sukaitusi nuo lakstymo ir vaikučių nešiojimo. Trumpam užėjom į grupę, aukėltojai ir šeimininkutei įteikėme gėles ir saldainius. Pasilabinome ir išėjome į darželio kiemelį, kur vyko šventė. Šventėje vaikučiai šoko, dainavo. Vyresniems vaikučiams tikrai buvo smagu. Mūsų Beatričė tėvelių nepaleido.
Po šventės kieme, dar kartu su Beatriče nuejome į grupę pasibūti...na kiek likau šokiruota, kai kurie vaikučiai jau buvo palikti vieni ir visada verke, aišku labiausiai juos erzinome mes manos, kurios likome su savo vaikučiais, juk jie taip pat norėjo, kad jų mamos būtų šalia...tiesiog be savo mažylės dar nešiojau ir bandžiau žaisti ir užimti dar porą mažiukų, auklėtojoms tiesiog per sunku ir vaikučius sužiūrėti ir dar su esančiais tėvėliais susipažinti, pakalbėti, atsakyti į rūpimus klausimus... manau tokį dalyką reikėtų organizuoti kitaip. Pasibuvome mes porą valandų grupėje, mano mergytė nuo manęs nesitraukė nei per žingsnį. Pakalbėjom su auklėtoja ir nuspręndėme, kad mes šią savaitę dar neateisim. Tiesiog turiu galimybę pasibūti su ja namuose, tad pratinsimės mažu tempu.
O žinot dėl ko ant savęs pikta? nu net nesuprantu kaip, bet foto tik kelios...nieko nenufotografavau, nei mergyčių su gėlėmis prie darželio nei visų mūsų. Atsitokėjau tik po....
😍🌷🌷🌷