Mūsų namų augintinis – Džiungarijos žiurkėnas

Namuose auginame tiktai vieną gyvūnėlį – žiurkėną. Norėtume turėti daugiau augintinių, tačiau bute nėra tiek vietos, kad galėtų būti šuo ar katinas. Gyvūnams taip pat reikia erdvės ir atskiro savo kampelio, todėl sutarėme palaukti, kol gyvensime didesniame bute.

O kaip atsirado mūsų namuose šis mažas padarėlis? Labai paprastai...tiesiog prieš dvejus metus, kai pradėjome su vyru gyventi dviese ir laukiausi dukrelės, labai norėjau kokio nors gyvūnėlio. Dėl būsimo vaikelio nenorėjau katės ar šuns, kad nebūtų alergijos ir namuose atsiradus mažyliui aplinka būtų švaresnė.

Juk tokie gyvūnai kaip katė ar šuo šeriasi ir reikia prižiūrėti, kad neliktų plaukelių. Taigi, užsinorėjau žiurkėno. Mano noras išsipildė per gimtadienį, kai vyras grįžo su narvu ir žiurkėnų porele. Tuomet buvau ne vien aš nėščia, nes po mėnesio pamatėme, kad žiurkėno patelė laukiasi, netrukus sulaukėme gražių, mažyčių žiurkėniukų.

Kai tik mažieji paaugo, juos išdalinau žmonėms, kurie norėjo paimti savo vaikams. Netrukus ir vėl spėjo atsivesti patelė mažylių, teko vėl juos padovanoti žmonėms. Kadangi patelė gali atsivesti apie 6 kartus, tad nusprendžiau daugiau nebevargti, nes mažyliams taip pat reikia atskiros vietos, kol užauga, todėl nutariau pasilikti tiktai vieną žiurkėniuką, o tėvelius padovanojau žmonėms.

{pic:1}

Žmonės noriai ieško tokių gyvūnėlių, nes jie labai patinka jų vaikams. Dabar mūsų žiurkėnui (veislė – Džiungarijos ) jau bus dveji metai, o paprastai jie išgyvena apie 3 metus. Mūsų mažoji dukrytė Andrėja taip pat labai myli žiurkėną.

{pic:2}

Jai patinka žiūrėti, kaip gyvūnėlis išlindęs iš namelio bėgioja ratuke arba kremta savo maistą. Mergaitė kartais norėtų žiurkėną paliesti, bet iš karto atitraukia pirštukus, kai žiurkėnas pribėgęs prie grotelių bando iškišti noselę. Žino, kad gali įkasti, todėl būna labai atsargi.

{pic:3}

Truputis informacijos norintiems įsigyti žiurkėną.

Džiungarijos nykštukiniai žiurkėnai – viena mažiausių žiurkėnų rūšių, skiriasi nuo geriau žinomų Sirijos žiurkėnų ne tik dydžiu. Visų pirma, džiungariškųjų kailiukai būna tik dviejų spalvų: balti su pilka juosta per nugarą ir juodom akim bei „burundukiški“ – kelių skirtingų pilkų atspalvių su juodom juostom per nugarą ir šonuose (yra išskiriama daugiau atspalvių, bet ne profesionalo akis tuos skirtumus vargiai pastebės).

Antras skirtingas dalykas – charakteris. Sirijos žiurkėnai laimingai gyvena po vieną, o džiungariškiems mieliau keliese. Jie nesipeša, tik retkarčiais apsižodžiuoja dėl viršenybės. Manoma, kad džiungariški žiurkėnai malonesni už siriškuosius ir su žmonėmis, bet viskas priklauso ir nuo charakterio, ir nuo įpratinimo.

Pavyzdžiui, mano žiurkėnas patinėlis kanda į ranką, o patelė prieina ir įlipa į delną pakviesta vardu ar išgirdusi, kad priėjo žmogus.

Trečias skirtumas – gyvenimo trukmė. Jei Sirijos žiurkėnai gali išgyventi net trejus metus, džiungariškųjų gyvenimo trukmė – apie pusantrų metų.

JEI ĮSIKŪRĖ JŪSŲ NAMUOSE…

Tik ne stiklainyje ir ne ankštoje plastmasinėje dėžutėje! Narvelio dydis – ne mažesnis kaip 30x40x30 cm. Laikydami žiurkėnus namuose ir ypač rengdami jiems gyvenamąjį būstą, nepamirškite, kad jie yra iš graužikų būrio.

Jų priekiniai dantys stiprūs ir aštrūs. Medinę dėžutę, narvelį žiurkėnai pragraužia. Žiurkėnai puikiausiai gyvena paprastuose, netgi visai nedideliuose akvariuminiuose induose. Geriausias kraikas – pjuvenos. Jas reikia stengtis keisti kasdien. Tada nebus galimybės atsirasti specifiniam kvapui. Jei pjuvenos granuliuotos, tada narvelį valyti galima ir kartą savaitėje. Plastmasinis narvelio dugnas išplaunamas. Tik venkite aštrių cheminių ploviklių!

Narvelyje turėtų būti namukas, ratukas ar kopėčios, kad „degintų kalorijas“. Jei žiurkėnas laikomas mažesniame inde, kas dieną paleiskite jį pabėgioti po kambarį. Greitai jis žinos visus kambario kampelius, visiškai nebijos savo šeimininko, atbėgs šaukiamas. Taip labai įdomu stebėti žiurkėno įpročius, išryškėja jo charakteris.

Negalima palikti laisvai bėgiojančio žiurkėno be priežiūros ilgesnį laiką. Pasirinkęs nuošalesnį kampą, jis pradės ruošti sau lizdą ir gali pridaryti nemalonumų. Ir apskritai, kuo daugiau suteiksite žiurkėnui laisvės, tuo didesnė tikimybė jį prarasti.

MITYBA

Parai vienam suaugusiam žiurkėnui pakanka 20-30 g įvairaus maisto. Viską, kad ir ką duotumėte, žiurkėnas kemša į didžiulius odos maišus už skruostų ir tempia į lizdą. Gamtoje taip gali sukaupti žiemai net nuo 20 iki 90 kg!

Žiurkėno maistas turi būti įvairiarūšis, kad nesusirgtų virškinamojo trakto ligomis. Jie noriai ėda visų rūšių grūdus, kietą, džiovintą duoną, virtas bulves, virto kiaušinio baltymą, mėgsta saulėgrąžų, moliūgų sėklas, riešutus, varškę, sūrį, virtą mėsą. Būtinai duokite žalumynų: įvairių žolių, švarių dobilų, kiaulpienių bei salotų lapų.

Žiurkėnai mėgsta ir sultingą maistą bei daržoves: kopūstų lapus, obuolius, kriaušes, morkas, ropes. Šiuo metu specialiose zoo parduotuvėse galima nusipirkti sausų, presuotų mitybinių ruošinių, juose yra reikalingas vitaminų bei mineralinių medžiagų kiekis. Jeigu šeriate tik sausu maistu, tada būtina duoti vandens.

PRIEŽIŪRA. AUKLĖJIMAS

Geriausia pirkti 4–7 savaičių žiurkėną. Jaunas gyvūnėlis imlesnis auklėjimui, dresūrai.

Žiurkėnas – švaruolis. Narvelį jis suskirsto sektoriais: vienam kampe yra miegamasis, kitame – maisto sandėlis, trečiame – išvietė. Namelyje mėgsta „susisukti“ lizdelį. Kai valysite, visko neišmeskite, palikite pluoštelį senojo lizdo, jam smagu užuosti savo kvapą.

Žiurkėnas – labai švarus gyvūnėlis, jis prausiasi 5-6 kartus per dieną, bet jo maudyti nereikia, tik ilgaplaukių kailiuką galima šukuoti dantų šepetėliu. Žiūrėkite, ar neužaugo per ilgi dantys iltims zulinti būtinai įdėkite į narvelį medžio šakų ar žievės, o geriau beržo, ąžuolo, obels. Zoologijos parduotuvėse nupirkite specialios kreidos, graužikų mineralų briketėlį.

Kuo daugiau bendraukite su savo mažuoju draugu, jei norite jį prisijaukinti.

SVEIKATA

Gyvenimo trukmė – iki trejų metų. Laimingas dienas dažniausiai sutrumpina šeimininkas peršerdamas savo ūsočių. Nutukę darosi apatiški ir vis mažiau juda. Jei nuolat kasosi, gali turėti parazitų arba netinkama jo mityba. Jei imtų viduriuoti, kiek laiko nešerkite daržovėmis, padės ramunėlių arbata, aktyvioji anglis, ryžių košės šaukštelis.

VEISIMAS

Lytiškai žiurkėnai subręsta gana anksti – 1,5 mėnesio. Suporuotą patelę atskirkite nuo patinėlio ir perkelkite ją į kitą indą, duokite medžiagos lizdui sukti. Geriausia - minkšto šienuko ar tualetinio popieriaus gniūžtę. Nėščią patelę maitinkite baltymingesniu maistu: daugiau duokite varškės, virtų kiaušinių, žalumynų. Nėštumas trunka tik 16 dienų, atsiveda 7-10, kartais net 15 jauniklių. Ką tik gimę žiurkėniukai pliki, rausvi, sveria 2-2,5 gramo. Jei pirmomis gyvenimo dienomis žmogus jauniklius paima į rankas, patelė jaučia svetimą kvapą ir gali suėsti savo vaikus. Po savaitės dar akli žiurkėniukai ima graužti kietą maistą. Jaunikliai praregi 14-15 dieną. Mėnesio jauniklius jau atskirkite nuo motinos.

ĮSIDĖMĖKITE

-jis – ne minkštas žaisliukas, o gyvas padaras

-į narvelį nepatartina kloti laikraščių (spaudos dažai nuodingi), vatos, siūlų, sintetinių audinių, šiaudų

-skersvėjis ir kaitri saulė – jo priešai

-ėsdamas ar tuštindamasis nori rimties ir ramybės

-bijo didelės erdvės, tuščio ploto

-trokšta veiklos

-paleistas laisvai palakstyti, labai gudrus

-pažaidę su juo, nusiplaukite rankas

PATARIMAI

Jei neužtenka pinigų visiems narvo įrengimams, tai namukui tiks kokoso riešuto kevalas su išpjauta landa, taip pat dėžutė nuo jogurto; kopėtėles galima susikalti pačiam arba paprašyti tėvelio;

tunelį galima pasidaryti iš spirale supjaustyto plastmasinio butelio nuo gaiviųjų gėrimų.

Mama Silva (slywalowe) ir dukrytė Andrėja