Visada smagu įsigyti ką nors nauja. Tačiau galima išsiversti ir su mažiau daiktų ir stengtis juos naudoti ilgiau. Tai nereiškia, kad turėtumėme atsisakyti naujų pirkinų, tačiau naudinga atskirti „reikia“ nuo „noriu“. To išmokti turime ir mes, suaugusieji. Ir pradėti nuo mažens mokyti savo vaikus.
Kai kurie žmonės nuolat seka madas: drabužių, mobiliųjų telefonų, net automobilių ar atostogų. Visas dėmesys ir santaupos būna nukreipiamos į „naujausius modelius“. Bet vartotojiškumas pasireiškia ir mažesniais mastais.
Bene didžiausia problema – kad skubame išmesti. Drabužius, knygas, namų apyvokos daiktus. Kartais jie tikrai būna tarnavę ilgai ir sudėvėti. Tačiau ir daug dar tinkamų naudoti daiktų iškeliauja į sąvartyną. O jiems kartais reikia visai nedaug, kad būtų prikelti antram gyvenimui.
Kai yra visos galimybės įsigyti naujus daiktus, išsaugoti senuosius tampa nebeaktualu. Jei patys nesusimąstome, negalime to tikėtis ir iš vaikų. Žinoma, mažyliui sudėtinga paaiškinti daikto vertę ar kas tas vartotojiškumas. Šeimos skelbimų puslapio www.uodas.lt atstovė Gitana Granickienė sako, kad, nors ir stengiasi mokyti vaikus vartoti atsakingai, jie tam dar kiek per maži. „Jei tik yra pinigų kišenėje, jie drasko ją ir būtinai reikia išleisti“, – patirtimi dalijasi Gitana. Kai žodžiai nepadeda, reikia pasitelkti veiksmus ir rodyti gerą pavyzdį. G. Granickienė su visa šeima aktyviai dalyvauja „Uodo šeimos turgeliuose“. „Aprengti tris vaikus finansiškai tikrai yra šis tas...“, – šypsosi ji. Todėl tokie turgeliai yra puiki galimybė atgauti dalį pinigų už puikios būklės, bet nebenaudojamus daiktus. Taip šiek tiek papildomas šeimos biudžetas ir įsigyti naujų prekių tampa lengviau.
Gitanos vaikai ima pavyzdį iš tėvų ir turgelyje prekiauja savo žaislais. Tiesa, nutinka ir taip, kad parduoda dar neseniai įsigytus žaislus už pusę kainos ir skuba pirkti naujų. Nelabai verslu, tačiau tėvai nesikiša į šį procesą. „Tegul perka, parduoda, gal taip supras daiktų vertę, išmoks skaičiuoti“, – sako Gitana.
Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, ar vaikas saugo savo žaislus. Nors žaidžiant visko nutinka, galima pastebėti, kada jis laužo savo ar kitų daiktus piktybiškai. Į tokias šėliones nederėtų numoti ranka, o verčiau sudrausti. Jei nedrausminsite, yra tikimybė išugdyti klaidingą supratimą, kad daiktai lengvai gaunami sugadinus senuosius, tad jų nereikia vertinti.
Aktyvi „Uodo šeimos turgelių“ dalyvė Daiva Kriauzienė teigia, kad žmonės čia renkasi ne tik norėdami sutaupyti. Turgelių metu užmezgamos naujos pažintys, rengiamos akcijos „Pagalba daiktais“, kai vargingai gyvenančioms šeimoms renkami drabužiai, namų apyvokos reikmenys, knygos ir žaislai. Daiva pasakojo, kad nors mažajam sūneliui drabužius dar sunkiai sekasi saugoti, tačiau su žaislais jis jau išmoko elgtis atsakingai. Pats juos prižiūri ir sako, kad bus galima padovanoti arba išsikeisti į kitokius. Tų žaislų, kurie vis dėlto per žaidimus nukenčia, šeima irgi neskuba išmesti, o bendromis jėgomis taiso. „Dvylikametė dukra dar dabar pamena, kaip būdama maža klijavo netyčiomis suplėšytą knygą. įstrigo atminty šis momentas ir liko. Dabar atsakingai tebežiūri į knygas, iš bibliotekos ar mokyklos parsineštas pirmiausia suklijuoja“, – auklėjimo rezultatais džiaugiasi Daiva.
Vaikai yra imlūs ir įskiepyti jiems vertybes ir įpročius nesunku. Tik mokyti reiktų patraukliai ir suprantamai. Yra nemažai knygų ir brošiūrų vaikams, skirtų aiškinti apie taršą, rūšiavimą, perdirbimą, sąnaudas gaminant įvairius produktus. Tačiau dažnai joms pritrūksta smagios istorijos, veikėjų, kurie įtrauktų vaiką ir išliktų atmintyje ilgiau. Bet esama gražių pasakojimų aktualiomis temomis, tik reikia paieškoti...
