Medininkų pilis lietui lyjant

Ilgai galvojau apie Medininkų pilį. Nuo Vilniaus vos 30 km, tad kodėl visi važiuoja į Trakus ir beveik niekas į Medininkus? Aš ten dar buvau nebuvusi, tad išsirinkau vieną šeštadienį, mat fb rašė, jog tuo metu ten turėtų vykti Medininkų pilies apgultis su vikingų žaidimais, kautynėmis ir pjautynėmis.

Iš pat ryto pažvelgus pro langą oras nenudžiugino – lijo, bet buvau pažadėjusi vyrui duoti ramybę, tai teko susipakuoti abu vaikus, mamą į pagalbą, sumuštinių, termosą arbatos, kaimynus su vaikais ir išvažiavau. Vis dar nesupratau, ko į tuos Medininkus niekas nevažiuoja: kelias, nors ir prastesnis, tiesus, eismo nedaug, nuvažiavau stebėtinai greitai.  

Pradėjome nuo ekspozicijos. Kaina apie 1,74 eur (tiksliai nepamenu, bet kažkaip panašiai), vaikams nemokamai, pensininkams nuolaidos. Man labiausiai patiko pirmas aukštas – įvairių pilių paveikslai, strėlių debesis danguje... Užtrukom, kol supažindinome vaikus su Lietuvos pilimis. Vežimą ir pensininkus leidžia pakelti liftu, o mums teko kopti siaurais ir stačiais laiptais. Antram aukšte labiausiai patiko vaikams – riterių ginkluotė, kardai, šarvai, įpūdingas Žalgirio mūšio paveikslas (maniškis po to pasakojo man, kad norėtų ir jis turėti žirgą su vienaragio šarvais ir laikyti rankoje kardą, žodžiu, būti kaip Vytautas). Ketvirtame aukšte mamai paliko įspūdį didžiulės meškos kailis, man labiau patiko stumbro galva ir Brazausko medžioklinių peilių kolekcija. Dar ten yra siauri laipteliai ant stogo panoramai apžvelgti. Tiesa, nėra ten daug į ką žiūrėti: Donelaičio plunksnos vertos plynės, laukai ir toliai.

Turėta programa stipriai šlubavo dėl lietaus ir liaudies trūkumo. Susipažinome su kalvio darbu, pasiklausėme nuostabaus koncerto su kanklėmis ir būgneliu ir lietuvių liaudies dainom, pasigrožėjome amatininkų darbais ir pasišildėme jų pašonėje. Labai norėjome sulaukti pilies apgulties, tad teko pratempti pora valandų  - lauke šalta ir lyja, viduje nėra net kur prisėsti. Na, kaimynas nutarė sudalyvauti kažkokiose žaidynėse, tad išsiuntėme su juo vaikus, o patys bandėme susirasti užuovėją pavalgyti. Geru oru būtų tiesiog nuostabu, bet lyjant.. mažuosius teko maitinti mašinoje, o patys prisiglaudėme bažnyčios šventoriuje. Mama guodėsi, kad per ilgus gyvenimo metus valgyti šventoriuje dar neteko.. vis kažkas naujo.

Kai galų gale sulaukėme apgulties, paaiškėjo, kad tai viso labo parodomasis karžygių turnyras. Nesvarbu, vaikai žiūrėjo net išsižioję. Puikus matomumas, žiūrovų buvo belikę vos keli – entuziastai ir jų šeimos nariai, vietiniai vaikai ir mes J

Taigi, po visos šitos kelionės, manau, kad supratau, kodėl į tuos Medininkus niekas nevažiuoja – ryškus infrastruktūros trūkumas.  Visam kitam priekaištų neturiu, buvo smagu, o geru oru, manau, net ir gražu.

Vykstantiems rekomenduoju palaukti gerų orų ir aplankyti netoliese esančius objektus (google jų ten nemažai išmeta, galima visai įdomią ekskursiją pasidaryti). Mes jų atsisakėme dėl vėjo ir lietaus. Ir šiaip šalta buvo.