Mamyčių klubo narė Mamafox kas savaitę dalinasi dienoraščiu apie subtilią šeimos bėdą - dukros, kuriai dabar jau keturiolika, šlapinimąsi naktimis į lovą. Tai IV jos blogas.
Tėvai savo vaikams turi užtikrinti saugią ir ramią vaikystę. Nesakau, kad vaikai turėtų augti šiltnamio sąlygomis, bet esu įsitikinusi, kad jeigu šeimoje kaip bibliotekoje, vaikai ras atsakymus į visus jiems rūpimus klausimus, jie dalinsis savo abejonėmis ir baimėmis.
Tūkstantį, o gal ir daugiau kartų dukra klausinėjo, kaip aš jausdavausi paauglystėje, kai iki 15 metų prabusdavau šlapioje lovoje. Ir aš jai tūkstantį kartų pasakodavau, kaip aš gėdindavausi savo problemos ir kaip sunku būdavo be DryNites.
Kaip jau minėjau ankstesniuose savo bloguose, prieš 30 metų šlapinimasis į lovą neturėjo vardo ir kaip rimtos ligos niekas specialiai negydė. Kiek atsimenu iš savo vaikystės, mane labai juokingais būdais bandė “gydyti”, t.y.bandydami išgąsdinti pries miegą, apipurkšdami užkalbėtu žiniuonių vandeniu.
Gal ir būtų buvęs veiksmingas šis būdas, jei aš būčiau nors kartą išsigandusi. Man, kaip vaikui, būdavo daugiau juoko, o močiutei - pykčio, kad ir vėl nepavyko. Ko tik su manim nedarė ir kuo tik negirdė: gerdavau žolių nuoviras su žiedais ir be jų, valgydavau degintą cukrų ir....atėjo toks laikas, kai aš užmiršau, kad kažkada turėjau tokią bėdą. Aš manau, ją išaugau.
Dabar aš dukrai stengiuosi kalbėti faktais (paaugliams būtina), įrodančiais, kad ji - ne vienintelė, turinti šią problemą...Juk kaip įrodymas ir DryNites pakuotės iki 15 metų. Vadinasi, tai aktualu ne tik mūsų šeimoje, ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Mamafox
