Mano dukrytė jau devynių mėnesiukų. Ir ko tik neprisiklausiau iš kaimynių, senučių. Jei pilvuką sopa, tai daryk masažus ar arbatėlių duok visokių žolelių, žodžiu, jie patarimų turi daug, tik neaišku - ar jie padeda.
Tačiau man tik dabar pasidarė įdomu, o kuo jūs labiau tikite - liaudiškais gydymo metodais ar ta gydytojų siūloma gydymosi forma?
Mano nuomone, priimtinesnis man liaudiškas gydymas nei saujomis ryjami vaistai.
Padiskutuokim šia tema. Ačiū.
na as labiau pasitikiu gydytojais, bet viena zolele esu labai patenkinta tai petrazoles, petrazoliu arbata labai greitai isgydziau dukryte, kai skaudejo slapintis.
musu namuose daug vaistazoliu: ciobreliai(nuo kosejimo ypac gerai),meta,melisa,ramuneles,liepziedziai,dziovinti zemuogiu stiebai..sunegalavus niekada nesigydau pati,visada krepiuosi i gyditoja,taip pat ir dukryte ir vyras.jei nera kt iseities geriam vaistus,bet vaistazoles visada po ranka.ir skanu ir sveika.
ziurint kokios ligos, jei rimtos, kur reikalingi stiprus vaistai, ar net chirurgu darbas, butina daryti viska, ka reikia, o liaudies priemonem stiprintis paraleliai. o masaziukai visada gerai, nes zmogui lytejimas lb svarbu, ir gyvenime jo lb truksta. vienam rusu filme lb grazia minti isgirdau. ten jauna mamyte nelabai mylejo savo vaikelio, kuris gime po isprievartavimo, tai jos mama vis sake - tu vaiko nepaglamoneji, nemyluoji, tai jis ir auga silpnas, nes tu neperduodi jam savo shviesos
vaistus vartojam tik labai labai retai, kai ktos iseities nera. mus pasiseke,kad ir seimos daktare pirma pasiulo kaip gydytis be vaistu. namu vaistineleje siuo metu tik juros vanduo ir garstyciu lapeliai, na ir arbateliu visokiu. manau nera ko pratinti organizma prie chemijos. aisku, i vaistus nespjaunu esant butinybei.