„Ar esate tikri, kad Jūsų vaikas niekada nesėstų į nepažįstamojo automobilį?“ – tokiu klausimu pradedama pažintis su psichologės Rebecca’os Bailey knyga „Sumanūs tėvai – saugūs vaikai“.
Ją vasario mėnesį išleidžia manoknyga.lt. Bendromis leidyklos, žinomų Lietuvos tėvų Gabrieliaus Liaudansko (Svaro), Lauros Imbrasienės, policijos bei organizacijos vaikulinija.lt pastangomis knyga bus pristatyta Vilniaus knygų mugėje 2015, šeštadienį, vasario 21 d. 10 val., salėje 5.5.
Kodėl knygą turi perskaityti kiekvienas tėtis ir mama. Šokiruojanti knygos istorija
Psichologės R. Bailey gyvenimas pakrypo netikėta vaga, kai vieną dieną iš namų dingo jos mažametė dukrytė Elizabeth. Žinoma, dėl vaiko dingimo netrukus ant kojų buvo sukeltos visos įmanomos institucijos bei organizacijos, tačiau mažametės niekam surasti nepavyko. Aštuoniolika metų moteris gyveno visiškoje nežinioje, bijodama vieną dieną atverti savo namų duris ir iš akis nudūrusio pareigūno išgirsti blogiausia. Vieną dieną, R. Bailey atvėrė duris ir išvydo ne bet ką, o savo dukrą, – jau nebe mažą mergaitę, o suaugusią moterį. Tokia buvo knygos „Sumanūs tėvai – saugūs vaikai“ priešistorė. R.Bailey istorija nesibaigė tragiškai, kaip kad daugumos tokių atvejų, mirgančių spaudoje bei televizijoje. Vis dėlto, tiek moteris, tiek jos dukra patyrė nemažai sunkumų, kol vėl atrado viena kitą ir iš naujo tapo šeima.
R. Bailey iškėlė sau tikslą – pabandyti apsaugoti kitus tėvus nuo panašaus likimo, padėti jiems ir jų šeimoms būtų saugiems ir laimingiems. Knygoje ji sudėjo daugiametę savo patirtį, konsultuojant ir padedant kitoms šeimoms bei savo asmenines žinias ir metodus, praktiškai išbandytus šeimoje, kad galėtų jaustis tikra dėl kitų savo vaikų saugumo.
Neužtenka pasakyti, reikia išmokyti vaikus elgtis saugiai. Ir vienas pagrobtas vaikas yra per daug!
„Automobilyje turiu mažą šuniuką, einam – parodysiu“. – Jeigu tokius žodžius nepažįstamasis ištartų Jūsų vaikui, ar esate tikri, kad jis nenueitų kartu? Ar dažnai jaudinatės, ką, su kuo ir kur veikia Jūsų vaikas? Ar žinote, su kuo jis bendrauja internete?
Jeigu nors vienas iš šių klausimų priverčia suabejoti, vadinasi, Jūsų vaikai nėra ir negali būti saugūs. Per 2013 m. JAV 797 500 vaikų, jaunesnių nei 18 metų, buvo paskelbti dingusiais. Nors Lietuvoje šis skaičius nepalyginamai mažesnis, vis dėl to ir vienas pagrobtas vaikas yra per daug!
R. Bailey knygoje „Sumanūs tėvai – saugūs vaikai“ ne tik aptaria vieną opiausių šių laikų problemų šeimų gyvenime – bendravimo stoką, bet ir pateikia praktinius metodus, kaip išugdyti sąmoningus, pavojingas situacijas mokančius įvertinti ir saugius sprendimus pasirinkti sugebančius vaikus. Išmoksite lavinamųjų žaidimų, sudarysite saugumo taisykles ir lygtis, išmokysite vaikus pasitikėjimo savimi ir sužinosite, kad nepakanka vaikams pasakyti, jog elgtųsi protingai, reikia juos išmokyti elgtis protingai.
„Kaip galite tikėtis, kad vaikas paklus, kai pasakysite jam elgtis saugiai, kai jis nežino priemonių, kaip tai padaryti?“ – klausia R. Bailey. Knyga, visų pirma, moko tėvus, atkreipia jų dėmesį į problemas, apie kurias jie dažnai nesusimąsto ir padeda jas išspręsti praktiškai. Taikant R. Bailey metodus ne tik miegosite ramiau ir labiau pasitikėsite savo vaikų sprendimais, bet ir išmoksite abipusio bendravimo, iš naujo atrasite vieni kitus. Būsite užtikrinti, kad Jūsų vaikas išdrįs pasakyti „ne“ verčiamas elgtis ne taip kaip nori, kad visuomet susiras tinkamą asmenį paprašyti pagalbos ar atskleis jums net pačią gėdingiausią paslaptį, taip apsaugodamas tiek save, tiek aplinkinius nuo gresiančio pavojaus.
Tėveliai, besirūpinantys savo vaikų saugumu, su knygos turiniu plačiau susipažinti galės pristatyme, vyksiančiame Vilniaus knygų mugėje 2015. Jo metu sužinosite: kaip išmokyti vaikus atskirti ir įvertinti pavojingą situaciją; kaip kalbėti su vaikais ir kokias priemones taikyti, norint juos apsaugoti nuo galimo išnaudojimo, patyčių, pagrobimo bei internete tykančių pavojų; kur kreiptis kilus bent menkiausiam įtarimui apie galimą grėsmę vaiko saugumui. Pristatymas įvyks vasario 21 d. 10 val., 5.5 salėje Litexpo parodų rūmuose.
Manoknyga.lt leidyklos naujienos „Sumanūs tėvai – saugūs vaikai“ ieškokite visose prekybos vietose nuo vasario 15 d.!
KONKURSAS knygai laimėti!
Komentaruose papasakokite, ką ir kaip kalbate su vaikais apie jų saugumą? (pvz. ar mokote, kad nekalbėtų su nepažįstamaisiais kieme/ gatvėje, kad neatidarytų durų svetimam ir pan?)
Laimėtoją rinksime vasario 19 d.
Kol kas mano vaikai dar nėra dideli, dar nepaliekami vieni namuose. Tad mes šiuo metu labiausiai akcentuojame apie saugų elgesį gatvėje. Vyresnėlis jau puikiai žino kad pereiti tik perėjoje prieš tai pažiūrėjus į abi puses. Eiti tiesiai per perėją ir tik užsidegus žaliam žmogeliukui. Reikia eiti, o ne ''maklinėtis'' ir žiopsoti. Eidamas per gatvę turi duoti ranką. Taip pat akcentuojame kad einant šaligatviu eitų pėsčiųjų puse, o ne dviračių taku.
Tiek daug pavojų aplink tyko. Rodos kol vaikai šalia tol saugu. Bet žinau kad reikės juos supažindinti su begale dalykų susijusių su saugumu: neatidaryti durų svetimiems kai liks vieni namuose, nekelti gatvėje rastų pamestų daiktų, nebendrauti su nepažįstamais, jokiu būdu nesėsti į svetimą automobilį, neimti iš nepažįstamų žmonių siūlomų saldumynų, kad išmoktų pasisakyti kas jiems negero nutiko ar kas tyčiojosi iš jų ir t.t.
Norėčiau būti sumani mama jau dabar 😀 Knyga iš ties labai naudinga. Ieškosim jos ir skaitysim.
Mano pupos dar mažos, bet apie saugumą nėra anksti niekada kalbėti.
Mildutė 5m. kalbam apie tai, kad jei kas skambina į duris, reikia pirma paklausti kas, o tik po atidaryti duris.
Kad negalima be suaugusių naudotis degtukais. kyla gaisro pavojus
Einant gatve, prieš perėja reikia apsidairyti ir tik tada eiti per perėja. Jei yra šviesoforas eiti galima tik degant žaliam šviesoforo signalui. Per gatvę negalima bėgti.
Saulutė 2m. Mokomės ir kalbam, kad negalima laipioti ant palangių, nes galima iškristi, prie gatvės visada sustojame apsidairyti ar nevažiuoja mašina arba pasižiūrim koks šviesoforo signalas dega.
negalima imti aštrių peilių ir degtuku
Apie saugumą su sūnumi kalbame beveik kiekvieną dieną, nes jo amžius toks (4 m), kuomet viskuo domimasi. Na o per tą didelį domėjimąsi, smalsumą ir judrumą, gali nutikti tikrai negerų dalykų.
Vaikas mokomas:
1. NEĮSILEISTI NEPAŽĮSTAMŲJŲ. Šiuo klausimu kalbame, kai kas nors pasibeldžia į mūsų namų duris. Draudžiame atidaryti duris. Beabejo jis tą darbą nori padaryti pirmas. Savo pavyzdžiu rodome ir sakome, jog pirmiausiai reikia pasižiūrėti per durų akutę, ir dar paklausti, kas ten. Taip pat turime labai praktišką vertingą Mikės pūkuotuko knygelę "Niekada neįsileisk nepažįstamų". Joje labai gražiai viskas paaiškinta, kaip derėtų elgtis, kuomet į duris kažkas pasibeldžia. Knygelės pabaigoje yra pagrindinė taisyklė: NEATIDARYK DURŲ NEPAKLAUSĘS, KAS UŽ JŲ STOVI. BŪTINA VISADA ELGTIS ATSARGIAI. Ši knygelė labai naudinga, nes taip pat išskirti geri Jonuko (Mikės Pūkuotuko draugo) patarimai:
-nekalbėk su nepažįstamaisis;
-nepriimk dovanų iš nepažįstamų žmonių;
-kviečiamas nelipk į svetimo žmogaus automobilį;
-neatidaryk durų tol, kol neįsitikinsi, kas už jų stovi.
Ne tik šias visas taisykles, bet ir visą knygelės tekstą sūnus moka mintinai.
😀
2. BŪTI ATSARGIAM GATVĖJE, KIEME. Kadangi dar 4-metis nepaleidžiamas vienas, visuomet einame kartu pasivaikščiot. Tenka pereiti ir per pėsčiųjų perėjas ir per kelelius, kurie yra įvažiavimai į daugiabučių kiemus. Labai akcentuojame, jog priėjus kelią, kuris veda į kiemus, visuomet sustotų ir apsidairytų, ar neatvažiuoja kokia mašina. Šią taisyklę jau yra neblogai išmokęs, ir daugumoje atvejų sustoja, apsidairo.
Priėjęs pėsčiųjų perėją visuomet sustoja mano nurodytoje vietoje - dar likus keliems žingsniams iki perėjos. Žino, jog per ją einame kartu įsikibus į broliuko vežimėlį.
Kadangi judrumo stoka mūsų vaikas tikrai nesiskundžia, labai jam patinka eiti pirmam. Ir grįžtant link namų, einant prie laiptinės jis būtinai turi būti pirmas, kad net aš su mažuoju broliuku jo jau per namo kampą jau nebematau. Kai taip atsitinka, grįžus į namus visuomet sakau, jog taip neiselgtų, nes už kampo mamytė jo nemato, o ten gali būti negerų dėdžių ar tetų, kurie jį gali nuskriausti. Ši taisyklė man yra be galo svarbi, nes nematyti vaiko savo akiratyje labai labai nesaugu. Net gi pradėjau vienu laikotarpiu sakyti, jog pasiimsiu pavadėlį, nes jis taip bėga į priekį. Po mano tokio pasakymo, kitą dieną vaikas jau pats neragindamas eina įsikabinęs į broliuko vežimėlį. 😀
Kadangi dar vienas į kiemą neišleidžiamas, namuose nepaliekamas, tokios saugumo taisyklės, kaip nekalbėti su nepažįstamaisiais, neimti iš jų jokių siūlomų dovanų, nelipti į svetimo žmogaus automobilį, lieka tik teoriniame lygmenyje, apie jas tik kartas nuo karto pakalbame skaitydami prieš tai minėtą Mikės pūkuotuko knygelę. Na o plačiau aptartos taisyklės jau išbandytos praktiškai.
Taip pat mes tėveliai vis primename, jog jis (pirmasis sūnus) yra vyresnysis brolis ir visame kame turi rodyti gerą pavyzdį savo jaunesniajam mažajam broliukui.
Ne tik kalbomis, bet ir savo asmeniniu pavyzdžiu mokykime savo vaikus saugumo - juk vaikai mūsų didžiausias TURTAS!
Nors mūsų sūneliui dar tik pusė metukų, bet knyga pasirodė vertinga ir aktuali, todėl ją turėti, manyčiau, būtų labai naudinga. Su vyru laikomės tokios nuomonės, kad pradėti mokyti vaiką saugumo principų reiktų kuo anksčiau, vos tik jis pradeda kalbėti. Be to, žodiniai pamokymai įgauna prasmę tik tada, jei pats atitinkamai elgiesi ir savo pavyzdžiu bandai įdiegti saugios ir atsakingos gyvensenos principus. Taigi stengsimės padėti savo vaikui:
- kuo atviriau su mumis bendrauti, išsipasakoti ne tik apie tai, kas kelia džiaugsmą, bet ir kas slegia, liūdina ir pan.;
- nebijoti reikšti savo nuomonės, vienaip ar kitaip vertinti draugų, pažįstamų veiksmus;
- būti saugiam namuose, t.y. likus vienam namuose nesinaudoti elektriniais prietaisais, nepalikti atsukto vandens čiaupo, nedaryti durų ir pan.; atsakingai naršyti internete, t.y. atskirti, ką galima skelbti, pvz., socialiniuose tinkluose, o ko ne;
- būti saugiam išėjus iš namų, t.y. nebūti pernelyg atviram su nepažįstamaisiais žmonėmis, o geriausia išvis su jais nebendrauti, nepriimti jokių jų pasiūlymų, saugiai elgtis gatvėje; žaisti tik namų kieme, t.y. ten, kur patikima, saugu ir galima lengvai prisišaukti tėvelius.
Svarbiausia – daug bendrauti, o besikalbant išryškėja ne tik pačios problemos, bet ir jų sprendimai.
Visada mokau dukrą kad negalima šnekėtis su nepažįstamais, imti iš jų ką nors, daryti jiems durų. Kaip eiti per gatvę: žiūrėti į abi puses, nebėgti per gatvę, eiti per pėsčiūjų perėją ar užsidegus žaliai šviesai.
Kalbame pastoviai - kad atsargiai eitų per gatvę, važiuojant dviratį užsidėtų šalmą, niekur neitų ir nevažiuotų su nepažįstamais ar net ir matytais asmenimis (tik su mama, tėčiu, seneliais, artimomis giminėmis), niekam neatidarytų durų nepasižiūrėjęs, neimtų jokių saldainių-sausainių iš tik matytų ar nepažįstamų. Kartojam ir kartojam tą patį susėdę kada vis kartas nuo karto, nes kartojimas mokslų motina.
Vaikystė yra svarbiausias laikotarpis,nulemiantis kiekvieno žmogaus likimą.Tai taip pat laikas,kai padedami pagrindai gyvenimo meilei ir mokymuisi,tobulumo troškimui,atsparumui gyvenimo negandoms ir norui dalytis bei padėti kitiems.
Kiekvienas auginantis vaiką ne kartą mąstė, kaip pasirūpinti juo net tuomet, kai nebūni šalia.Pirmas žingsnis,tai supažindinimas saugumu gatvėje.„Eidami šaligatviu visuomet vaiką už rankos laikykome kuo toliau nuo važiuojamosios kelio dalies krašto, kad pravažiuojančios mašinos neužgautų.Šią taisyklę būtina paaiškinti ir mažyliui, kad jos laikytųsi ir tuomet, kai mūsų nėra šalia.Dar mums svarbus dalykas labai išmokyti mažylį per gatvę eiti tik stačiu kampu, jokiu būdu ne įstrižai.Dauguma tėvų išmoko vaikus, kad eiti per gatvę galima tik degant žaliai šviesoforo šviesai, o jei jo nėra, – tik per pėsčiųjų perėją. Tačiau yra dar viena itin svarbi taisyklė, kurią dažnai pamirštame. „Net einant pėsčiųjų perėja būtina praleisti artėjantį automobilį, nes ir prieš perėją jis gali nesustoti.Savo mažylį mokome,kad įdėmiai stebėti gatvę reikia net ir tuomet, kai kertame ją šviečiant žaliai šviesoforo šviesai.Šias taisiklytes reikia mokyti kiekvieną.
Kitas labai svarbus mums žingsnelis,kad vaikas nekalbėtų su nepažystamais. Kad ir kaip gaila, tačiau patys pavojingiausi mūsų vaikams ne kas kitas, bet žmonės.Kad ši pagrindinė taisyklė įsišaknytų vaiko galvelėje, jos būtina laikytis net tuomet, kai jis visai dar pypliukas.Mes niekada neleidžiame svetimiems žmonėms net ir šalia vaiko mums esant duoti mažyliui saldainių ar kitų skanėstų.Mokome,kad nesidomėtų žmonių siūlomomis gėrybėmis.Dar mūsų vaikas žino ir kitą taisyklę-negalima liesti nepažįstamų gyvūnų, jų glostyti, maitinti ar vestis namo.Dar mūsų tėvelių toks mokomas dalykas yra-„Vienas vaikas neturėtų kalbėti ne tik su nepažįstamaisiais, bet ir su žinomais, tačiau neblaiviais žmonėmis.Neblaivus asmuo dažnai labai pasikeičia, jo poelgiai gali būti žiaurūs ir nenusakomi. PATARIMAS TĖVAMS😃augelio nelaimių galima išvengti, jei neleisite vaikams žaisti lauke sutemus ir išmokysite visais atvejais vengti nuošalių ir tamsių vietų. PATARIMAS TĖVŲ VAIKAM:
*Nesigirtų draugams, juo labiau mažai pažįstamiems žmonėms apie brangius, vertingus daiktus, namuose laikomus pinigus.
*Nepasakotų, kada išeina ir grįžta tėvai, ar šeima ilgesniam laikui išvyksta.
*Nepaliktų raktų kišenėje, jei drabužius kabina rūbinėse.
*Grįžę namo, tuoj pat užrakintų duris.
*Jei namuose vieni, nieko neįsileistų į namus.
*Savo daiktų neduotų mažai pažįstamiems bendraamžiams.
*Nepaliktų be priežiūros mobiliųjų telefonų, dviračių ir kitų daiktų.
*Jie privalo jums papasakoti apie kiekvieną įvykį, atsitikusį gatvėje, mokykloje ir kitur.
Tikimės,kad mūsų šeimos saugumo pamokėlė padės ir bus vertinga net ir kitiems !😀😀