Savaitgalį labai norėjau nuveikti ką nors TOKIO.. Bet kaip visada kai labai nori.. Mūsų savaitgalio planuose buvo Alytus - Kaunas. Alytuje viskas gerai, paieškojusi radau spektaklį, kurį sumąsčiau aplankyti, bet jį, o kaipgi kitaip, atšaukė. Teko mėgautis kiemo šiluma ir žaisti futbolą prie namų. Mano penkiametis, beje, lanko futbolą nuo 4,5, taigi apie puse metų. Mano akim pinigų metimas į balą, o bet tačiau, šeštadienį supratau, kad gaunu daugiau golų nei įmušu.. tad gal ne toks jau ir metimas ir ne į tokią jau balą.
Sekmadienį Kaune pažiūrėjau pro langą ir suvokiau, kad į jokį muziejų manęs už pinigus nenutemps, o viena gražiausių vietų pasivaikščioti Kaune yra Santakos parkas. Šiaip, apskritai kalbant, Kaune labai daug gražių vietų pasivaikščioti: Ąžuolynas, Panemunės šilas, Pažaislio ir Kauno marių teritorija, Zoo sodas, senamiestis, IX forto parkelis, Draugystės parkas, prie Lampėdžių karjero, prie Nemuno, botanikos sodas ir t.t. Esu tikra, kad dar daug tokių vietų būtų galima išvardinti, ir kad dar ne visose esu buvusi. Santakos parkas turi daug privalumų: daug žolės ir erdvės, tarp Neries ir Nemuno, jau sugrįžę vandens paukščiai, puikus dviračių takas, yra pilis, visai netoliese – senamiestis su kavinėm ir kitom pramogom, yra vaikų žaidimo aikštelės ir treniruokliai. Nežinau, ko dar reiktų reikalauti iš parko? Jis nuostabus. Vienas diskutuotinas dalykas yra tas, kad gražiu oru ten daug žmonių... bet tikram kauniečiui tai privalumas, nes kaunietis į lauką išeina ne tik geru oru pakvėpuoti, bet ir į kitus pažiūrėti bei save parodyti.
Kiek laiko ten praleisite, priklauso tik nuo Jūsų, bet praleisti ten galima daug laiko. Pradedant nuo to, kad galima užeiti apžiūrėti Kauno pilį (šį kartą nėjom), nežinau kaip vaikams, bet tėveliams siūlyčiau aplankyti restauruojamą Šv. Jurgio bažnyčią. Labai jauki, kupina tokio sunkaus šventumo, kad kojos pačios klaupias. Galima uždegti žvakelę. 
Žaidimų ir sporto aikštelės, dviračiai ir paspirtukai – savaime suprantama. Dar labai svarbu aplankyti pačią santaką, kur susilieja dvi upės, vaikams galima papasakoti apie Kauną, upių paskirtį ir giminystes, parodyti ir pamaitinti kirus, antis ir gulbes, pamėtyti akmenukus į Nemuną, atsakyti į filosofinį klausimą – kaip čia yra, kad kiekvieną dieną prie upės ateina šimtas vaikų, visi jie mėto akmenukus į upę nuo kranto, bet akmenukų ten niekada nesumažėja?- pasifotografuoti, pabėgioti, išsipurvinti ir t.t.
Prisipažinsiu, supratę, kad teks nusivilkti striukes, išgirdome vidinį šauksmą – šašlykųųųųųų!!! – teko susirasti kompaniją, plotą ir nusipirkti paskutinius šašlykus parduotuvėje (nesmerkite, juk neplanavome), tad likusį sekmadienį praleidome sode, vartantis prieš saulutę, o vaikams smagiai šokinėjant ant batuto. Tiek tos kultūros.
Sveikinu su pavasariu!
