Kartais vaikai turi „draugą“, kurio nemato nei tėtis, nei mama. Kas tai?
Iš mamų pasisakymų „Mamyčių klubo“ forume:
„Mano 3 metų dukrytė įsivaizduoja kažkokį draugą. Pasakoja, kad jis eina į darbą, o ji su juo vaikšto, daro valgyti, skambina ir prašo jo kažko nupirkti parduotuvėje. Ar tai blogai? Patarkite, ką daryti?“
***
„Mano irgi panašiai. Trimetė dukrytė vedžiojasi pirštinę, pririštą ant virvelės, ir sako ,kad tai jos šuo ROKSĖ. Veda „ją“ į lauką, visiems pasakoja, kad tai jos šuniukas. Dabar išėjo pas močiutę ir išsivedė Roksę jai parodyti. Net nežinau, kaip reaguoti, iš šono žiūrint atrodo linksma...“
Atsako psichologė Vika Aniulienė:
Dažnai įsivaizduojamas draugas reiškia dėmesio trūkumą, tačiau nebūtinai. Fantazija ir laki vaizduotė – štai ir turi vaikai, labai dažnai turi net ir po kelis, įsivaizduojamus draugus. Visiškai tame nieko blogo nėra ir nereikia nerimaut. Vaikas užaugs ir įsivaizduojamas draugas išeis.
Kaip elgtis? Na, nekreikite dėmesio, neskatinkite to, bet ir neneikite. Jei prašo kėdutę padėti prie stalo draugui, galite padėti, o galite ir paprašyti draugo, kad pasėdėtų kitame kambaryje.
Įsivaizduojami draugai dažnai gali atskleisti vaiko baimes ar nuotaikas. Vaikui daug lengviau papasakoti, ko bijo jo draugas ar kaip jis jaučiasi, negu gilintis ir pasakoti apie savo jausmus. Todėl tas draugo turėjimas gali turėti ir teigiamą pusę - per įsivaizduojamą draugą galite geriau pažinti savo vaiką ir jo išgyvenimus.
Ar Tavo vaikas irgi turėjo įsivaizduojamą draugą? Kaip elgeisi?
