Prisimindami Etnografinių regionų metus bei sveikindami Lietuvą su Nepriklausomybės atkūrimo diena, Vilniaus lopšelyje-darželyje „Krivūlė“ skambėjo liaudiška vakaronė „Atverkime tautos lobių skrynią“. Vakaronėje dalyvavo vaikučiai, tėveliai, darželio bendruomenė bei svečiai. Vakaronė prasidėjo V.Povilionienės daina „Tu Lietuva, tu mana“, kurią atliko darželio „Krivūlė“ auklėtojos, pasipuošusios tautiniais drabužiais. Meninio ugdymo vadovė I.Žukienė pasidžiaugė šalies nepriklausomybe, jos grožiu bei autentiškumu ir pakvietė „Atverti tautos lobių skrynią ir pakeliauti po visą Lietuvą“.
Buvo numatyta, jog vaikučių grupės atstovaus kiekvieną šalies regioną. „Spinduliukų“ grupės 4-5 m. vaikučiai, pritardami lazdelėmis, kankliuojant muzikos mokytojai, aukštaitiškai padainavo lietuvių liaudies dainas „Ožkela“, „Oi tu oži, nu nu nu“, pašoko aukštaitišką šokį „Dūdela“, o auklėtoja pasekė trumpą pasaką „Ožkela nabagėla“.
Netrukus po aukštaičių, pasirodė 3-4 m. „Ežiukų“ grupė ir suskambėjo dainingiausiu Lietuvos kraštu vadinamų dzūkų, daina „Kur žalias šilalis“, visi pašoko ratelį „Bitela pilkoji“.
Suvalkija, kurią atstovavo Valdorfo pedagogikos grupė „Bitės“ , visiems pasekė nuotaikingą pasaką be galo „Buvo vilkas“, o netrukus pedagogės, keletą mamyčių bei grupės vaikai, linksmai visiems padainavo „Ei činda mara čiūra, činadaikum činada!“.
Priešmokyklinės „Drugelių“ grupės pedagogė A.Makutėnienė pasiroukava žemaitišką ir pakvietė priešmokyklinuką Motiejų uždainouti žemaitišką apie lenus. Motiejui pritarė ir vaikai, ir auklėtojos, o kai berniukas užgriežė savo smuikeliu, sukluso visa salė, buvo netikėta ir labai gražu. Motiejui pritarė jo mama pianinu, o vėliau jiedu padeklamavo S.Stanevičiaus eiliuotą pasakėčią „Lapė ir juodvarnis“. Žemaičiai savo pasirodymą pabaigė žemaitišku šokiu „Lelinderis“.
Dar vienas, neužmirštas Lietuvos regionas - „Mažoji Lietuva“ ir lietuvininkai, mažiausi vakaronės dalyviai, 2-3 metų „Nykštukų“ grupės vaikučiai, kurie visiems užminė įvairių mįslių apie jūrą ir jos gyventojus, o netrukus gražiai padainavo ir pašoko ratelį „Žuvininkai mes esam“.
Maloniai visus nustebino muzikos mokytojos I.Žukienės lietuviškuoju perlu pavadintas muzikos žanras sutartinė, kurią atliko įstaigos vadovių, direktorės I.Rydelienės bei pavaduotojos ugdymui A.Rimšienės duetas.
Pabaigoje pedagogų, vaikų svečių bei visos susirinkusios bendruomenės balsais suskambėjo „Dainuokim aukštaičiai, dainuokim žemaičiai...“, o šventės kulminacija – tai regioninių patiekalų, kuriuos paruošė grupių tėveliai, ragavimas.
Mažais žingsneliais prisilietėme prie tautos lobyno, tačiau tikime, jog kiekviena skambėjusi daina, žodis ar šokio judesys įkris į vaikų širdeles arba privers artimųjų paklausti, o kodėl jie taip vadinosi ir kalbėjo kažkaip kitaip... Nevalia ne tik pamiršti mūsų tautos išskirtinumą, savitumą, unikalumą, bet labai svarbu tai išsaugoti patiems bei perduoti mūsų mažiausiems.
Parengė Aida Makutėnienė Auklėtoja-metodininkė
