Šįkart papasakosiu apie Augustės antrąją dieną darželyje, nes tai buvo jos paskutinė diena darželyje. Trečios jau nebebuvo, nes parašėme prašymą, jog mergaitė nebelankys darželio.
Taigi, priminsiu, jog Augustei pirmoji diena darželyje gana patiko(kartu su mergaite pusdienį darželyje leidau aš). Antrąją dieną į darželį mergaitę lydėjo jos tėvelis. Aš pati privalėjau dirbti, tad daugiau neturėjau galimybės su ja būti darželyje. Grįžęs su Auguste iš darželio, pabuvęs su ja nuo 8.00 iki 12.00 val., jos tėtis sukrėstas papasakojo štai ką. Grupėje su vaikais pasiliko vos keletas mamyčių. Vaikai klykė. Savaime suprantama, auklėtoja nespėjo visų raminti. Vaikai prieidavo prie mano vyro, įsikabindavo į koją ir verkė. Kiti gi, neverkiantieji, buvo „muškietininkai“. Nuolat ką nors iš naujokų užgaudavo, nuversdavo. Kaip jau ne kartą esu minėjusi, Augustė itin myli vaikus. Tad ji itin jautriai reagavo į jų verksmą. Nors kartu su kitais ir neverkė (kol buvo šalia tėtis), bet žiūrėjo į juos susirūpinusi, kol galų gale rankomis užsidengdavo ausis. Kai vyras išeidavo iš grupės, palikęs Augustę vieną 5-10 minučių, rasdavo ją stovinčią kampe ir tyliai verkiančią. Prie jos niekas neprieina, nes ji – tyliai verkia. Priminsiu, jog Augustė visą vasarą, t.y. 3 mėnesius nematė savo tėvelio, kurio itin ilgėjosi. Išsiskyrimas su juo šiuo momentu jai – itin skausmingas. Ji net namie dabar sekioja jam visur iš paskos. Taigi, vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl nebeleidome vaiko į darželį, buvo nenoras traumuoti vaiką, kuris kiekvieną dieną bus paliktas darželyje verkiantis ir galvojantis, jog tėtis vėl dingo. Kita priežastis, kodėl atsiėmėme ją iš darželio – pradinis vaikų adaptacijos etapas darželyje, kai visi vaikai vienu metu staiga paliekami vieni be tėvų ir verkia „visa gerkle“. Tas verksmas netruko 5 ar 10 minučių. Jis truko visas 4 valandas. Kas dėjosi toliau, neaišku, nes vyras išėjo su dukryte namo. Manome, visiems adaptacija darželyje būtų lengvesnė, jei jų tėveliai ilgesnį laiko tarpą būtų su jais kartu darželyje, o ne vieną dieną. Žinoma, ne visi turi tokia galimybes. Arba – naujokai vaikai į darželį ateitų ne visi tuo pačiu metu, t. y. rugsėjo 1-ąją, bet tam tikrais laiko intervalais. Žinoma, ko gero tai irgi vargu ar įmanoma, nes darželio grupėje yra nustatytas 15-os vaikų skaičius. Antros dienos pabaigoje Augustės paklausiau, ar eis į darželį. Mergaitė atsakė „ne“. Kai paklausiau „kodėl?“. Ji atsakė: „leliai (t.y. vaikai)“ ir pradėjo demonstruoti verksmą... Išlindo ir kitos darželio lankymo bėdos. Mergaitę išbėrė. Įtariu, kad nuo maisto. Aš jai niekada neduodavau sulčių iš tetrapakų. Darželyje ji jų gavo ir gėrė. Po darželio lankymo Augustė dabar turi vieną ne itin gerą savybę – gana dažnai ir garsiai pradeda šaukti, kai kas nors jai nepatinka, nori paprieštarauti ir pan. (anksčiau ji taip nesielgė).
Negalvokite, kad itin lengvabūdiškai tiesiog pasiėmėme vaiką iš darželio ir tiek. Sėdome su vyru prie derybų stalo. Aš manau, kad darželis – puiki vieta vaiko socializacijai, ir galvojau, kad šis metas mūsų vaikui jau atėjo. Tačiau, vyras mane įtikino, kad šiuo metu tai ne itin puikus metas šiam žingsniui. Pirma – vaikui itin skausmingas išsiskyrimas su tėčiu dėl ilgo jų nesimatymo. Antra – verksminga, pilna skausmo darželio aplinka. Trečia – suradome išeitį, kuri leis vaikui dar pusmetį ar metus būti namų aplinkoje, kuri nekels tiek daug streso. Kai mergaitė paaugs, bus lengviau su ja susikalbėti, paaiškinti, kas, kaip ir kodėl vyksta darželyje. Mes net neabejojame, kad visiškai niekada nepavyks išvengti raudų darželyje, bus vaikų, kurie stumdysis ir mušis. Tačiau nusprendėme, kad mūsų mergaitė tokiems išbandymams dar per maža. Žinoma, būtų įdomu išgirsti specialistų nuomonę apie tai, kas nutiko mūsų atveju. Gal mes pasielgėme neteisingai? O gal – kitaip pasielgti čia buvo ir negalima?..
Štai tokia itin trumpa buvo Augustės darželio lankymo istorija. Tikime, kad jai paaugus, šią istoriją pratęsime, tik jau su linksmesne gaida. O dabar Augustės krykštavimai ir juokas dažnai skamba namie, jai dūkstant su tėčiu. Mano širdis džiaugiasi, kai jie abu laimingi.
Floryte, kaip suprantu, Augustė pirmą kartą į darželį nuėjo rugsėjo 1-ąją? Ir ten išbuvo net pusdienį ar ilgiau? O ar negalima tame darželyje po truputį pasibūti, po 20 min., po pusvalandį, ir toliau ilginti laiką? Gal taip po truputį mažylė priprastų, nors jei yra sąlygos kol kas į darželį nevesti, galima ir atidėti.
Šaunu, kad turite galimybę vaiką dar auginti namuose. Jei manot, kad ji dar per maža - tegul būna namie.
Mano berniukui 2 m. ir 1 mėn. Lankome jau trečią darželį. Pirmieji du buvo privatūs ir dabar gavome valstybinį. Į darželį išleidau 1 m. ir 8 mėn.
Pirmasis privatus buvo tragedija - ten nors ir auklėtojų dvi, o vaikų 10 max. būdavo, bet jos tiek nemylėjo savo darbo, kad baisu. Vaikai verkia, jokio užėmimo, veiklos, ugdymo. Po 3 dienų išėjome. Gal ir jūsų darželis toks pasitaikė, gal auklėtojos neturi noro niekam?
Tada radome kitą privatų darželį, kuris buvo nerealus. Ten vaiką palikau jau sekančia dieną pilnai dienai. Taip ašarų buvo, bet retam vaikui kuriam nebūna. Natūralu. Svarbu, kad auklėtojo mylėtų. O ten meilė begalinė, stebėtinai begalinė ir ne tik tada, kai mato tėvai. Tai buvo nuostabiausias laikas. Juo rūpinosi, valgydino atskirai nuo visų, migdė ant rankų, pripratino prie puoduko, išmokė puikiai valgyti, padėjo atsisakyti soskytės. Priprato per 2-4 sav. O kaip verkdavo kai palikdavau, bet aš žinojau, kad į geras rankas atiduodu, pasitikėjau 110 proc.
Dabar perėjome į valstybinį. Skirtumai aiškūs. Auklėtojos normalios, bet minusų yra. Taip, vaikai verkia, taip jie stumdosi, atiminėja žaislus, ieško savo vietos, tyrinėja. Reikėtų pamiršti iliuzijas, kad vaikai susėdę ant kilimėlio gražiai nesipykdami žaidžia. Kad jie jaučiasi ten kaip namuose (ypač pirmosiomis dienomis).
Iš straipsniuko pasirodė, kad labai mylite dukrą ir norite "patiesti kilimus" visur, kad tik ji būtų saugi. Bet gyvenimas yra kitoks, jame daug visko ir gal nebūtina tiek stipriai saugoti. Arba veskite į privatų gerą darželį, kuriame ja tikrai bus pasirūpinta. Juk vaikų yra gausybė, tikrai bus, kad ir užgaus ir nustums, vėliau gal ir pasityčios, o jau nekalbu apie mokyklą. Negi visada pasiimsite vaiką, jei tik kas ne taip? galite ir meškos paslaugą sau pasidaryti, kai dėl kiekvieno menkniekio raudos, kad tik nevestumėte ten, kur nepatinka. Trys dienos tai tiek nedaug... nebent tikrai matote, kad pagrindas (auklėtojos) yra nekompetetingos.
Juk ir pati atėjusi į naują darbą jaučiatės nelabai gerai, gal net yra kolegų, kurie yra bjaurūs, ar vadovas nelabai malonus, tai ką, bėgate iš darbo po 3 dienų?
Linkiu surasti gerą darželį 😉
Tikrai labai ačiū už patarimus. Mano ir ir Jūsų nuomonė šiais klausimais sutampa. Dabar tikrai neleisime vaiko į darželį nei spalio, nei lapkričio mėn. Geriausiu atveju - pavasarį. O tas pasiūlymas - eiti pratinti vaiką prie darželio anksčiau, kol mama dar vaiko priežiūros atostogose - super. Jei tik kas būtų leidęs tai daryti, tai būčiau ir vedusi.
Patikėkite, aš labai norėjau, kad dukrytė pradėtų lankyti darželį. Mat jai labai reikia vaikų. Tačiau dabar atmosfera darželyje tokia, kad suaugusiam pusę dienos kartu su verkiančiais mažyliais sunku išbūti... Auklėtoja - nuostabi. Savo akimis mačiau, kaip pietų miegeliui sūpavo vaiką ant rankų, tarsi tai būtų jos mažylis. Bet ji - tik viena, o vaikų - 15. Žinoma, kai tėvai nebeturi jokis išeities, palieka vaikutį darželyje. Bet mes galime tik spėlioti, kas dedasi jo mažoje širdelėje...Esu išgyvenusi tą baisų išsiskyrimo su tėvais jausmą, kai man buvo 6-eri...Žinau, kaip skauda. O čia - vaikutis, kuris visada buvo kartu su mama, tėtis tik grįžo ir staiga - paliktas vienas...Žinoma, galėjo vyras dar pusę metų eiti kartu su ja į darželį...Bet Augustė visą tą laiką ir būtų kitų vaikų ašarų apsuptyje. Va todėl vaikai darželyje ir suserga - iš streso, bejėgiškumo.
Šiaip man atrodo didzioji valstybes problema, kad aukletojai "numeta" 20 vaiku viena diena ir ka nori, ta daryk su rekianciu-bijanciu mazyliuku "komanda", ju dar nepazisti, jie taves, jie tarpusavyje svetimi...jei leistu atvesti po truputi pvz. vasaros metu kelioms valandoms, jei organizuotu kazkokius renginukus busimai grupei pvz. mums labai pasiseke su pirma klase, nes mokykla organizavo (nemokama !!!!) stovykla busimiems pirmokiukams stovykla. Tai mano panike susipazino toje stovykloje, o dar juk lanke ir mini pamokeles, kuriose susipazino su mokytoja ir su klasiokais...va, tas galetu būti organizuojama ir darzeliams. Manyciau, kad darzelyje tevai bent pora savaiciu vaiko galetu dar nepalikti visai dienai (bet ka daryti jei dirbi???), gaila, kad neleidziama adaptacija tuomet, kai mamyte dar vaiko prieziuros atostogose (turiu galvoje vasara ar pan, o ne nuo rugsejo 1) atvesti ta vaikiuka savo busimai aukletojai, as sutikciau atvesti tik siaip pasibuvimui (sitaip pamenu paggeidavau, tai i mane ziurejo, kaip i ateive is kosmoso)...Ka as jums galiu patarti? gal pabandykite vaika pradzioje dienai palikti pas pazistamus vaikui savo draugus, veliau pas tuos, kuriu dukrele nepazista? Mums pasiteisino anglu mokykleles taktika (mes ja lankome nuo 3 metu), tai tos mokykleles deka vaikas nebijodavo pasilikti su bet kuo pvz. Ispanijoje, Vokietijoje kur tik budavo nemokami vaiku zaidimo kambariai, ten mes ir palikdavo...pasiteisino idealiai. Mano nuomone jus dar labai mazi, tad dar pabukite su tete, gal kai adaptuosis visa grupe, bendykite ir jus pradeti? manau gal spalio men pradekite? Zinoma, prabanga - toks pasiulymas, bet juk norisi vaikui to, kas geriausia...Truputeli paaukite ir butinai lankykite darzeli, as nuosirdziai uz darzeli. As nuo 2 metuku turejau vaikui auklyte, o nuo 3 metuku jau lankeme darzeli, sunkiai adaptavosi vaikas, pradzioje mano neserganti panele buvo pradejusi sirgti, tai gavosi prabanga: ir darzelis, ir auklyte, bet tai truko tik 6 men. Pamatydavau, kad jau slogyte ir nevedu, zinoma man labai nepatogu budavo i anglu pamokeles vezioti, kai auklyte ziurejo, bet prisitaikem...Jus irgi prisitaikysit...bus GERAI. Mus anglu mokyklelej sake, kad vaikui reikia visokiu emociju: dziaugsmo, asaru ir t.t., mums patardavo, kad tik po 5 min verkimo kreiptis i vaika ir raminti, jei nenusiramines pats...atseit pagal amerikieciu psichologus, vaikui sveika iki 5 min. issiverkti, o veliau jau tevai turi isikisti ir aiskintis, paguosti, paglostyti...siaip man ta metodika patiko, zinoma, sirdi laaaabai skaudejo matyti verkianti vaika...anglu mokyklelej mums patardavo "numesti" vaika i grupe ir staiga lekti "uz kampo" nes vaikai nematydami tevu, psichologiskai greiciau adptuojasi . Panasiai ir budavo: i anglu vis nori, atvaziuojame, palydziu iki klasytes ir :"neeeeenoriu" nei i klase, nei i masina,kad vaziuot namo...na visko "neeeenoooooooriuuuu", kai" imetu" i klase (kazkas duris palaiko uzdarytas), tai per minute isitraukia i veikla (per stikla stebedavau) ir nau buna po 120 min vel tas "nenoooooriuuuuuuu", bet jau i namus 😀
Oi....kiek as cia prirasiau..... Bet gal ka padejau is savo patirties?
Pritariu vingai, specialistai pataria vaikutį, jei yra galimybė, leisti į darželį nuo trejų. Dar sako, kad kiekvienam individuliai. Maniškis pradėjo 3 m ir 4 mėn. Ir tai buvo visko, bet prisiprato. O florytės dukrytė dar mažiukė, dar suspės 😀
Manau, čia ir yra klaida, kad leidžia tėvams pasilikti darželyje. Pradžia visada sunki. Ne veltui psichologai pataria apsišarvuoti kantrybe . Negi nepataria , kad pradžioje patartina vaikutį pratinti pamažu - t.y. palikti ne visai dienai, buvimo laiką ilginti pamažu.
Aišku, kaip būni grupėje ir matai savo vaiką verkiantį ,tik ir norisi jį išsivesti. Bet reikia susitaikyti ir nuspręsti, nori ,kad vaikutis lankytų darželį, ar ne. Dar ir nuo vaikų priklauso - vieni lengviau adaptuojasi, kiti sunkiau.
Gerai padarete manau..🌷 Pas mus ir pakibo klausimas ar lankysim darželį. Sargdinti vaikų nesiruošiu..
Manau darzelio politika neteisinga.. Adaptacija turi vykti pamazu, ir ne visiem vaikam is karto. Cia didzioji beda.. Smagu kad turite galimybe Auguste dar paaugint namuose. Apskritai rekomenduojama vaikus nuo 3 m. pradeti leisti i darzeli.. Sekmes siai zaviai mazylei!
Nesuprantu tokio pasakymo: "tėvai nemato ir nežino".
O pedagogai kalti, kad užauga nervuoti ir pikti žmonės?
Gal labiau tiktų tėvai neturėdami išeities priversti kartais labai skaudančia širdimi išvesti mažylius į darželį, reikia grįžti į darbą, reikia pinigų, auklę samdyti per brangu, močiučių šalia nėra ir t.t.
O jei grupėje 10 ir daugiau verkiančių? Kaip dviem darbuotojom juos nuraminti ir atstoti mamą?
Labai teisingi ir protingi florytės pastebėjimai kokius galėtų valdžia daryti pakeitimus darželiuose, kad vaikučiams adaptacija taptų lengvesnė, o galbūt tokie metodai kur nors ir taikomi?
Kad vaikai traumuojami psicologiškai tai faktas, ir į tai turėtų būt kreipiama daug daugiau dėmesio, ne vien tik straipsniai rašomi ir teoriniai patarimai dalinami.
Šaunu, kad radote galimybę dar nevesti mergytės į darželį. 👍
Teisingai padarėte, nes pačiai teko matyti, kada mažiukai verkia arba prastovi visą dieną prie durų laukdami tėvų, pedagogams tai nerūpi, o tevai nemato ir nežino, todėl uzauga nervuoti ir pikti zmones