2016 metų kovo mėnesį Lietuvos knygynų lentynas pasiekė antrasis australų rašytojos S. Hartnett knygos vertimas į lietuvių kalbą. Ne tik pasaulinį pripažinimą, bet ir reikšmingiausio metų vertimo nominaciją Lietuvoje pelniusi knyga ,,Sidabrinis asiliukas“ (leidykla ,,Nieko rimto“) išrinkta vienu geriausiu vaikų literatūros vertimų.
Visame pasaulyje išpopuliarėjusi australų rašytoja Sonya Hartnett sugebėjo ne tik parašyti daugiau kaip dvidešimt knygelių, pritraukti visą būrį jaunųjų skaitytojų, bet ir pelnyti daugybę apdovanojimų. Tarp jų – ne vienas metų knygos apdovanojimas Australijoje, 2008 metais gauta Astridos Lindgren atminimo premija bei 2014 metais IBBY skirtas metų vertimo apdovanojimas Lietuvoje.
Vis dažniau S. Hartnett įvardijama kaip geriausia savo kartos australų rašytoja, pelniusi ne vieną apdovanojimą dėl akivaizdaus kūrybos indėlio vaikų literatūroje. Ir nors visas pasaulis mini Sonyos vardą, visgi pirmasis Lietuvos skaitytojų susitikimas su rašytojos kūryba įvyko tik 2014 metais į lietuvių kalbą išverstame daugiasluoksniame pasakojime apie vaikų gerumą ir mažuosius didžiųjų istorijų herojus knygoje ,,Sidabrinis asiliukas“.
Knygoje pasakojama istorija prasideda vieną saulėtą pavasario rytą. Sesės Kiaukė ir Marselė, gyvenančios Prancūzijos miestelyje greta Lamanšo sąsiaurio, išsiruošia į mišką rinkti grybų. Ši diena tampa neeiline mergaitėms aptikus miegantį leitenantą Šepardą, pabėgusį iš Pirmojo pasaulinio karo fronto. Karys siekia perplaukti Lamanšo sąsiaurį ir grįžti į Angliją pas savo sergantį mažąjį broliuką. Vis dėlto praradęs regėjimą jis gali pasikliauti tik mergaitėmis, jų broliu ir vyresniuoju draugu, kurie prižadėjo padėti Leitenantui grįžti namo. Taigi visos šios intriguojančios istorijos centre – vaikų grupelė, nuo kurios priklauso suaugusio žmogaus likimas.
Norėdamas atsidėkoti leitenantas Šepardas mažiesiems herojams kasdien pasakoja istorijas, susijusias su jo paties talismanu – sidabriniu asiliuku, itin patikusiu mergaitėms. Leitenantas sutinka, jog gyvenime asiliukai neretai nuvertinami ir pamirštami – visai kaip mažieji knygos herojai, atlikę drąsos reikalaujantį žygdarbį. Kadangi kario pasakojamų istorijų pagrindiniai veikėjai – asiliukai, tad ir svarbiausiomis istorijų vertybėmis tampa tos, kurias turi asiliukai.
Kūrinys ,,Sidabrinis asiliukas“, kurį iliustravo Anne Spudvilas, o į lietuvių kalbą išvertė Viltaras Alksnėnas, priskiriamas vaikų literatūrai. Tačiau pati knygos autorė atskleidžia, jog kūriniu siekė pritraukti kur kas platesnę skaitytojų auditoriją ir drąsiai tvirtina, jog šį tikslą pavyko įgyvendinti. Kad knyga skirta ne tik vaikams, parodo knygos daugiasluoksniškumas. Kūrinio siužetas darniai pinasi su keturiais leitenanto Šepardo pasakojimais. Pirmasis pasakojimas asocijuojasi su ankstyvosios krikščionybės užuomazgomis, antrasis ir trečiasis po truputį artėja prie knygos pagrindinės siužeto linijos, o paskutinis atskleidžia ne tik fizinius, bet ir vidinius kario išgyvenimus, patirtus Pirmojo pasaulinio karo lauke. Tad suaugusiems tai ne mažiau psichologiškai įdomus ir įtraukiantis kūrinys.
„Sidabrinis asiliukas“ įtrauks visus, pasiilgusius gilių, tikroviškų istorijų. Knygelė intriguojančiai panardins į Pirmojo pasaulinio karo laikotarpį ir primins, jog kiekvienas geras, drąsos reikalaujantis darbas – nesvarbu, ar jis didelis, ar mažas – kiekvienam iš mūsų padės tapti geresniems.
