Mamos Viktorijos situacija:
Sveiki. Turiu bėdą ir matau, kad tos bėdos neišaugame, o tik labiau įaugame... Mano 4 metų dukra yra labai nedrąsi. Darželyje lyg ir apsiprato, turi draugų, žaidžia, linksma, bet visur kitur su svetimais žmonėmis, įskaitant vaikus, neprataria nei žodžio. Kolektyve neišdrįsta net savo vardo pasakyti, užklausta iškart slepiasi ir akis nudelbusi tiesiog pradeda verkti. Lyg ir norėtume eiti į kokį būrelį, bet niekaip neperlipame savo baimių. Baisiai skauda širdį, nežinau, nei kaip padėti. Laukiu Jūsų patarimų.
Pataria vaikų ir šeimos psichologė Alma Želvienė (www.seimospsichologe.lt):
Skaitydama Jūsų laišką, supratau, jog dukters drovumas Jums kelia sunkius jausmus, vadinate tai jūsų bendra bėda ir norite sužinoti, kaip galite padėti. Visuomenė tarsi diktuoja, jog vaikai turėtų būti drąsūs, veržlūs, lyderiai, tačiau kiekvienas vaikas yra skirtingas ir ne visi gali vienodai drąsiai ir saugiai jaustis nepažįstamoje aplinkoje, prie svetimų bendraamžių ar suaugusiųjų.
Moksliniai tyrimai rodo, jog drovumui didelę įtaką turi paveldimumas ir temperamento skirtumai, t.y. kai kurie vaikai jau gimsta būdami drovesni. Drovūs vaikai nori bendrauti, jie rodo susidomėjimą socialinėmis situacijomis, tačiau nerimas yra toks didelis, jog neretai nugali susidomėjimą. Visgi tėvų vaidmuo, auginant drovų vaiką taip pat labai svarbus.
Taigi, ką svarbu daryti tėvams:
- Nespausti ir nuolat neakcentuoti vaiko drovumo. Stumdami per stipriai, kad ir norėdami gero, dažnai tik dar labiau prsidėsime prie vaiko užsisklendimo. Jei matote, jog vaikui sunku, pasakykite, jog suprantate, išreikškite palaikymą ir paskatinkite pabandyti dar kartą, kai vaikas bus pasiruošęs.
- Repetuokite situacijas namuose. Jei žinote, jog vaiko laukia susitikimas, gimtadienis,net išėjimas į kiemą, galite suvaidinti ar sužaisti panašias situacijas namuose, kur parodysite vaikui, kaip galima reaguoti, o vaikas turės galimybę išbandyti jam tinkančius elgesio modelius. Keiskitės vaidmenimis, jog vaikas galėtų pabūti skirtingose rolėse.
- Drąsinkite vaiką ir akcentuokite jo sėkmės visose srityse („kokį gražų megztinį šiandien išsirinkai“; „labai džiaugiuosi, jog pats pasiklojai lovą“ ir t.t.). Kuo labiau vaikas pasitikės savo jėgomis, tuo labiau tikės ir tuo, jog gali susidoroti su jam kylančiais sunkumais.
- Džiaukitės net mažiausia vaiko sėkme, tai gali būti sugebėjimas likti su bendraamžiais net ir nekalbant, ar pasisveikinimas su vienu vaiku iš grupės, gal tai gali būti tik nuėjimas apsižiūrėti į būrelį ir gebėjimas išbūti nepažįstamoje aplinkoje, net nedalyvaujant veikloje.
- Leiskite vaikui pabandyti pačiam susitvakyti su savo sudėtingais jausmais. Neprivalote nuolat guosti ar pulti raminti vaiko. Galite pasakyti vaikui: „Suprantu, kad tau nedrąsu, man irgi kartais būna nedrąsu“. Kuo labiau jūs įsitrauksite į vaiko sunkumus ir nerimausite, tuo labiau savo elgesiu patvirtinsite, jog nerimauti tikrai yra dėl ko.
- Skatinkite vaiko bendravimą bei socialinių įgūdžių ugdymą saugioje aplinkoje: jei vaikas mažiau drovisi namuose, pasikvieskite svečių ar surenkite vaikų pasibuvimą savo namuose.
- Reaguokite ramiai ir supratingai.
