„Žvalgo mokinio“ nuotykių seriją australas Johnas Flanaganas pirmiausia kūrė savo dvylikamečiui sūnui, kad paskatintų jį skaityti. Nuo to laiko knygos apkeliavo jau nemažą dalį pasaulio – šiuo metu parduodamos dvidešimtyje šalių, patenka į bestselerių sąrašus ir nepaliaujamai pritraukia vis naujų skaitytojų.
Tikrąjį knygos gerbėjų skaičių būtų labai sunku suskaičiuoti. Šiuo metu „Žvalgo mokinio“ puslapį socialiniame tinkle „Faceboook“ seka daugiau nei 50 000 žmonių. Beveik visos knygų leidyklos šiandien naudojasi socialiniais tinklais, kad galėtų komunikuoti su savo skaitytojais ir pranešti apie knygų naujienas. Tačiau labai retai sukuriama atskira paskyra konkrečiai knygai ar serijai. "Žvalgo mokinio" knygas Lietuvoje leidžia leidykla "Neko rimto".
Autorius pats sunkiai įsivaizduoja tuos 50 tūkstančių knygų serijos fanų, bet su džiaugsmu stebi puslapio augimą, todėl atsako į kai kuriuos skaitytojų klausimus.
Ar tęsite „Žvalgo mokinio“ seriją?
Kol kas neturiu konkretaus plano tęsti, serijos siužetas vyksta nuosekliai ir manau, kad ciklas jau yra užbaigtas. Dabar susitelkiau ties „Žvalgo mokinio“ priešistorės kūrimu.
(Originaliai Žvalgo mokinio seriją sudaro 12 knygų, lietuvių kalba kol kas išleistos trys.)
Kada bus filmas apie žvalgo mokinį? Gal žinote, kas jame vaidins?
Autorinės teisės jau parduotos, talentingas ir apdovanotas kino prodiuseris Paulas Haggis pasirengęs pritaikyti knygą filmui bei režisuoti. Jis žada sukurti didį filmą, ir aš juo pasitikiu.
Negaliu atskleisti jokios informacijos apie vaidinsiančius aktorius ar filmo pasirodymo datą. Be to, neturiu įtakos filmo kūrimui ar aktorių atrankai, tiesiog, kaip ir sakiau, labai pasitikiu režisieriumi ir atiduodu viską į jo rankas. „Žvalgo mokinio“ serija jam labai artima – šias knygas jis atrado ir pamėgo skaitydamas savo dešimtmečiui sūnui.
Filmas bus kuriamas pagal pirmąją knygą, o tolesnės dalys – nuosekliai pagal visas kitas. Žinoma, kiek jų bus, priklausys nuo filmo sėkmės. O filmo sėkmė priklausys nuo Jūsų, todėl eikit į kino teatrus!
Ar nemanote, kad serialo forma būtų tinkamesnė knygos istorijai perteikti?
Na, ne. Turėjau reikalų su televizija ir žinau jų problemą – jei projektas nepasiekia sėkmės per labai trumpą laiką, jis nutraukiamas. Manau, „Žvalgo mokinio“ istorijai tinkamesnis kino filmo formatas.
Kada pradėjote rašyti?
Kiek pamenu, penktoje klasėje. Tada vieną dieną per savaitę mes rašydavome „kompozicijas“, dabar tai turbūt vadintume esė. Kiti dažnai rašydavo pasakojimus apie vasaros atostogas ar šeimos šventes. O aš rašydavau nuotykių istorijas. Pamenu, kaip pykdavausi su mokytoju, nes jis versdavo mane taisyti realistiškus dialogus į gramatiškai taisyklingus. Pavyzdžiui, malūnsparnio piloto šauksmą „Jo, varom žemyn!“ reikdavo keisti į „Taip, dabar mes leisimės“. Netgi tada supratau, kad žmonės taip nekalba.
Laimei, dabartinė mano patirtis su redaktoriais yra daug geresnė.
Kodėl sugalvojote rašyti būtent fantastines istorijas?
Iš tiesų pradėjau rašyti kassavaitines istorijas savo sūnui Maiklui, kad paskatinčiau jį skaityti. Taigi, kūriau apie dalykus, kurie jam įdomūs: laipiojimą, šaudymą iš lanko, peilių mėtymą į medžius. Tai padėjo apibrėžti viduramžių laikotarpį, o fantastiką pasirinkau, nes pats ją mėgstu skaityti, nenoriu būti suvaržytas tikrų istorinių faktų.
Ar Holto personažą kūrėte pagal kokį nors Jums pažįstamą asmenį?
Taip, bet kol rašiau, to nesupratau. Charakterį įkvėpė mano šeštos klasės mokytojas. Jis buvo mažas, raumeningas ir niūrus, be to, niekada nesišypsodavo. Visi labai jo bijojome.
Kokie dar personažai yra Jums pažįstami iš gyvenimo?
Taigi, Vilis yra panašus į mano sūnų: mažas, judrus, vikrus ir greitai mąstantis. Ir nors aš niekada nepretenduosiu į Holto vaimenį, kartais Holto ir Vilio dialogai labai panašūs į mūsų pokalbius su sūnumi. Be to, Horacijų įkvėpė mano sūnaus geriausias draugas.
Kokias Vilio savybes pats norėtumėte turėti?
Tai sunkus klausimas. Jei sakyčiau, kad drąsą ir ištikimybę – manysite, jog esu bailys, kuriuo niekada negalima pasitikėti.
Todėl atsakysiu taip: norėčiau neturėti aukščio baimės, nes man ima suktis galva net užlipus ant kėdės pakeisti lemputę. Be to, norėčiau taip gerai šaudyti iš lanko – aš vis dar jį turiu, bet man trūksta praktikos.
Kaip apibūdintumėte knygą „Žvalgo mokinys“?
Tikuosi, kad ji įdomi, intriguojanti, jaudinanti, sparčiai besivystanti, galbūt dar įtraukianti ir linksma. Manau, kad humoras yra svarbi gyvenimo dalis, todėl stengiausi, kad jo netrūktų mano knygose.
Gal duosite užuominų apie trečiąją serijos „Žvalgo mokinys“ knygą?
Trečiosios dalies „Žvalgo mokinys. Ledo šalis“ veiksmas vyksta nebe Aralueno karalystėje, siužetas persikelia į šiaurinę Skandiją ir Galikos karalystę. Vilis susiduria su problema, kurios negali išspręsti vienas, o pagalba ateina labai netikėtai. Holtas taip pat turi rūpesčių, su kuriais kovoja savaip. Horacijaus vaidmuo šioje dalyje labai didelis, matome, kaip jis tampa vis labiau įgudusiu kariu. Daugiau negaliu atskleisti.
Ką dar norėtumėte pasakyti skaitytojams?
Ačiū, kad perkate, skaitote ir mėgaujatės mano knygomis. Mano gyvenimo svajonė buvo tapti rašytoju ir Jūsų dėka ši svajonė išsipildė. Be to, labai mėgstu išgirsti skaitytojų nuomones, skaityti jų komentarus, todėl džiugu, kad šiais laikais tam yra puikių būdų.
Taigi, geriausi linkėjimai Jums visiems ir, kaip mes sakome Autralijoje, jūsų kraujas vertas pilstyti į butelius.
