Sveiki, nezinau ar cia vasarine depresija ar vel kas, esu ziauriai savim nepatenkinta, kiekviena diena apima niurios mintys, nieko nesinori tik tupet namie ir niekur nelyst, kad tik kuo maziau zmoniu sutikt. Tokia pasimetus, nezinau ko noriu, del visko verkslenu, isvaizda nepatinka, viskas nepatinka, nebezinau ka daryt, noreiau dziaugtis gyvenimu, bet nezinau kaip, o gal nemoku? va dabar sedziu, rasau ir vos ko ne asaroju:S kasdienybe ta pati, nieko naujo, vis tas pats ir tas pats, pasikalbet nera su kuo, tik virtualaus pasaulio pokalbiai mano didziausias "dziaugsmas" nebesu ta pati moteris kokia buvau pries 2 metus, po vaiko gimimo taip "apsileidau" ir nezinau kada pavyks sugryzt y senosios as vezes...:( stogas vaziuoja...
tikiuosi labai, kai gyveni itemptu ir greitu gyvenimo ritmu, o kai jau pradedi tik su vaiku namie sedet tai susisapalioji kaip reikiant
paniurele pasibaigs tavo depresijos kai i darba sugrysi 😉 nebus kada laiko net pagalvoti ir nori nenori teks pasitempti ir vel savim rupintis 😉 zinoma labai blogai kai ner draugiu...nes jau vien issipasakojus palengveja 😉
vyras dirba, pasimatom tik vakare, po darbo dazniausiai buna pavarges, pasnekam, bet nevisada, yra dalyku kuriu nenoreciau jam uzkraut, seip rupestingas, demesio, zinoma, noreciau daugiau, bet kitaip ir nera
merginos,as jus puikiai suprantu. deja apart patarimais niekuo daugiau negaliu padet ☹ o taip noreciau! as tikrai is visos sirdies linkiu kad jusu gyvenime atsirastu ir ryskios spalvos 😀
dekui jums visoms uz nuomones, patarimus🌷
skaitau tavo pasakojima, paniurele, o gi as taip pat jauciuosi. mano bendravimas tik vertualiame pasaulyje. visos dienos vienodos, niekur neiseinu. siuo metu draugiu irgi nera, vienos isvaziavo, kitos dirba. sedim su maziuku namie, iseinam tik pasivaikscioti. vienetini karta gal kur isvaziuojam toliau. taip norisi kazko naujo, visiskai save pakeist, bet tam nera galimybes. jau manau, kad taip turi buti, kad toks mano gyvenimas. mane gelbeja tik kompiuteris, nebutu kompiuterio, tikriausiai isproteciau, tiek laiko sedet namie. visiskai tave suprantu. galvoju, tureciau masina, lekciau toli toli, ko toliau nuo namu
minejei jog neturi draugu. man irgi buvo taip kai atvazevau i vokietija. jokiu draugu, viskas svetima o dar ta kalba... buvo begalo sunku. bet radau gera buda kaip susirast draugu. nueik su leliuku i zaidimu aikstele,zek ir uzmegsi pokalbi su kita mamyte 😀 bent jau turesi kam issikalbeti ir tikrai pasijusi geriau 😀 kiekviena turim galva ant peciu ir tikrai galime sugalvoti ka nors, svarbiausia turet noro.
minejei jog neturi draugu. man irgi buvo taip kai atvazevau i vokietija. jokiu draugu, viskas svetima o dar ta kalba... buvo begalo sunku. bet radau gera buda kaip susirast draugu. nueik su leliuku i zaidimu aikstele,zek ir uzmegsi pokalbi su kita mamyte 😀 bent jau turesi kam issikalbeti ir tikrai pasijusi geriau 😀 kiekviena turim galva ant peciu ir tikrai galime sugalvoti ka nors, svarbiausia turet noro.
buna ir man uzeina liudnu dienu ir tokiu,jok esu viskuom nepatenkinta.bet zinai paniurele,kas man padeda.ogi mintys,jok savo bloga nuotaika ir blogomis mintimis,as tik savo gyvenima bevertiskai gyvenu.juk tiek daug dalyku gali nutikti,atimti artimus zmones ir tt.todel as sau sakau,jok reikia dziauktis kiekviena diena.kiekviena diena su mylimais savo zmonemis.gyvenimas ziaurus.ir visos ta zinom.mane pazadina is to miego kitu nelaimes.laikrasciai pilni,televizija.ir tada suprantu,kokia as laiminga, kad turiu Juos-savo brangiausius zmones😀 tad paniurele ziurek,kad savo bloga nuotaika.praleisi visus graziausius savo metus.ir net nepastebesi,kaip uzaugo vaikas .stiprybes tau...
noreciau atsiduot y kieno nors rankas ir pasikeist, o kai aplink tokie sudini laikai, nuotaikos juodai suterstos, kai kiekviena diena uzmiegi ir atsikeli su ta pacia mintimi. noriu eit veikt, bet nera postumio, o kaip save prisiverst? man tas sunkiausia, as daug ko noriu, bet paprasciausiai neturiu galimybiu
taip as pries antidepresantus
As nepatarciau su antidepresantais prasidet,juk yra daugybe budu kaip save pralinksmint ir nudziuginu, tik reikia prisivert jej nera noro o paskuj nei verst saves nereikes nes pati turesi noro kur nors nubegt i parduotuve ar dar kur. pirma reikia itikint save jog viskas ymanoma!
paniurele,tau tikrai depresija.daugeliui buna.vienoms buna po nestumo tuoj pat,kitoms po 3metu kaip pasigimdo,o kitoms kiekvienais metais.nueik pas daktare paprasyk antidepresantu.
na jei nieko nenori,eit nenori daryt nenori,tada kazin ar verta ir patarimus dalint..
anksiau buvau linksma ir visa kita, o dabar verkslenu del menkiausiu dalyku, kai kokia durne
neliudek "paniurele" 😀 kaip supratau tavo galvoje sukasi tik blogos mintys.. o kur dingo gerosios? 😀 gyvenime labai naudinga vadovautis taisykle "kas musu nesuzlugdo - padaro stipresniais". Vyk blogas mintis i sona, pazvelk pro langa,juk toks puikus oras 😀 isijunk muzika, pasok.. daryk viska kas tau sukelia geras emocijas.. neleisk tavo pasauliui nusidazyti niuriom spalvom.. Zinau, gyvenimas ne vien tik rozem nuklotas, taciau juk i viska galima pazvelgt kitu kampu, nebukime pesinistais, priimkim i savo pasauli tik geras mintis, gerus zmones.. nusisypsok..
pasvalyje gyvenu...nera cia tu draugiu, kur as tau eisu
kad pas tave vien pesimistines mintys.. tai lek tu pas drauges! ir negali buti kad visai nieko nepazysti.. kokiam tu mieste?
o kodel gi ne ...visai gera mintis
tai kad draugiu nera, vienos uzsieni, kitos vel issilakste, galima sakyt viena siam mieste esu, visi draugai like gimtajame kraste. gi neisiu prie pirmo sutikto zmogaus ir nesakysiu, davai einam pas mane kavos atsigert...
palik vaika vyrui, o pati mauk su draugem i kluba ar i kavine. jei patik nieko nedarysi , niekas uz tave nepadarys ...
kirpykloj paskutini kart bebuvau gal pries mtus, o apie pasilakstyma po pardes nei minties neturiu
reikia sukretimo tau gero 😀 buna ir man taip,bet retai,o kai taip buna tuoj lekiu i pardes nors ir smulkmenele koki lupdaziuka ar naujas kojines nusiperku arba seip paganau akis,o jei leidzia finansai tai ir koki salona grozio,paskui papietaut viena o ziurek koks vyrukas komplimenta pasako tai ir baigiasi tokios nuotaikos 😃
Sveiki, nezinau ar cia vasarine depresija ar vel kas, esu ziauriai savim nepatenkinta, kiekviena diena apima niurios mintys, nieko nesinori tik tupet namie ir niekur nelyst, kad tik kuo maziau zmoniu sutikt. Tokia pasimetus, nezinau ko noriu, del visko verkslenu, isvaizda nepatinka, viskas nepatinka, nebezinau ka daryt, noreiau dziaugtis gyvenimu, bet nezinau kaip, o gal nemoku? va dabar sedziu, rasau ir vos ko ne asaroju😕 kasdienybe ta pati, nieko naujo, vis tas pats ir tas pats, pasikalbet nera su kuo, tik virtualaus pasaulio pokalbiai mano didziausias "dziaugsmas" nebesu ta pati moteris kokia buvau pries 2 metus, po vaiko gimimo taip "apsileidau" ir nezinau kada pavyks sugryzt y senosios as vezes...☹ stogas vaziuoja...