Sveiki, nezinau ar cia vasarine depresija ar vel kas, esu ziauriai savim nepatenkinta, kiekviena diena apima niurios mintys, nieko nesinori tik tupet namie ir niekur nelyst, kad tik kuo maziau zmoniu sutikt. Tokia pasimetus, nezinau ko noriu, del visko verkslenu, isvaizda nepatinka, viskas nepatinka, nebezinau ka daryt, noreiau dziaugtis gyvenimu, bet nezinau kaip, o gal nemoku? va dabar sedziu, rasau ir vos ko ne asaroju:S kasdienybe ta pati, nieko naujo, vis tas pats ir tas pats, pasikalbet nera su kuo, tik virtualaus pasaulio pokalbiai mano didziausias "dziaugsmas" nebesu ta pati moteris kokia buvau pries 2 metus, po vaiko gimimo taip "apsileidau" ir nezinau kada pavyks sugryzt y senosios as vezes...:( stogas vaziuoja...
Sveiki, as irgi turbut turiu melancholija.depresija turbut to nepavadinciau, nes pati suprantu kad man blogai, o pats suprantatntis kad jam blogai, mano manymu neserga depresija.Ar tiesa, gerbiama ,Vika?
As pries 4men pagimdziau suneli,kurio labai norejom, labai planavom, dziaugiausi kai jis gime ir antra para po gimdymo viskas apvirto.Kaip jau minejot,pasikeite mano socialinis gyvenimas, buau pratusi keltis kada noriu, eiti kur noriu kada noriu, o dabar viskas pasikeite.protu suvokiu kad as mama kad vaikelis nekaltas, bet buna kad irbalsa pakeliu ant jo,negaliu likti viena su juo savo namuose, erzina kiekviena dulekele, erzina tai kad reikia keltis, o as fiziskai neturiu jegu, tiesiog negaliu atsikelti, bijau del vaiko, kad nesusirgtu, kokia bus jo ateitis, o labiausiai dabar kamuoja mintys kad esu labai bloga mama, nes jau negriztamai rekiau ant jo,jau negriztamai buvo minciu"vat kaip dabar mums viskas keiciasi, kaip sunku",vietoj to kad dziaugtis suneliu.O kai tarsi atsipeikeju-verkiu delto, kad gaila vaiko.Tiesiog manau kad esu prasta mama, ne taip kalbu su vaikuciu, vis bijau kad per mazai kalbu su juo, kaltinu save kad tik 3men maitinau krutim.Pradejau skaityti zurnaluose mamu istorijas, ir jos man visos tokios mamiskos, tik ne as........Mano vyras dirba uzsienyje, bet kai grizta labai palaiko, ramina jog tai laikina, apsikabina, guodzia.tada as dar labiau pykstu ant saves, ir dar labiau gailiu vaikelio kad jo mama sitokia silpna.Nesuprantu kas man darosi, juk nuo vaikystes zaiziau lelytem, tik seima su vaikuciais.Mylejau ir myliu vaikucius, o savo vaikuciui buvau tokia salta....Nestumo metu nebuvo ne vienos blogos minties, o dabar....Noreciau paklausti, kaip manote ar reikia kreiptis i psichologa, ar viskas susidelios i savo vietas?
isaugintas lepunas,tavo vyras,"arnutis" .Uzjauciu tave.Jei jis pats nepanores dalintis buiti su tavim,niekas jo ir neprivers...O jeigu jo nuomone,kad cia tik moters reikalas,tai tuo blogiau. Priekaistaut gal ir nereiktu del kokio ne vietoje padeto puodelio,bet ar esi bandziusi,ka nors pati tvarkydama,paprasyti saviskio,kad ir jis ka nors tuo metu tvarkytu(na,pvz.issiurbtu kilimus)? Pasakyk,kad pavargsti viena,nejaugi neuzjaus? Juk vyras,jeigu myli moteri,jai ir padeda gyventi,PADEDA,o ne atvirksciai.....
mes su vyru ir labai daznai bariames, tiksliau anot jo viska pradedu as, nes as randu del ko bartis, del neisplauto puoduko, del ne vietoj padeto daikto, del netvarkingai padetu drabuziu, neisplautu po valgio indu. musu tokie pykciai prasidejo nuo nestumo, tada daug baremes, daug verkiau, o ji tai erzino, turbut tada buvo depresija ar kas, ko tada as nezinojau. tie barniai lydi mus visus beveik 3m kai mes gyvenam kartu. po nestumo vel buvo daug barniu, daug pykciu, daug negraziu zodziu pasakytu vienas kitam, daug asaru pralieta is mano puses, kurios ji labai sutino. barniai kilo del tu paziu dalyku, kaip sakiau. kia mums daryt? karta jis sake, gal reiktu eit pas psichologa, kad jis pamatytu kaip mes sutariam, kaip mes vienas kita suprantam. man atrodo, kad vyras manes nesupranta, kad as sedziu namie turiu viena juos valyt, viena daryt valgyt, priziuret vaika, nes jis kaip pasake tai ne vyriski darbai, i jis nedarys, jis nemoka, neprates, taip anksciau nedare ir nedarys. kad jo tevas to nedaro, nes mama uz ji plauna indus, tvarko namus.... bet cia nauja seima, kad ne as viena turiu viska daryt, jis aisku dirba ir dar islaiko seima, jis vel isvaziuos i uzsn, ir gris po keliu men, dar tik ilsisi. bet tai nereiskia kad neturi namuose niekuo prisidet. kaip man susitvarkyt su savimi. kaip man nesikabinti per daug prie betvarkes, del neplautu indu, nepadetu ne vietoj daiktu? jei as kelias dienas nesakau nieko, o sutvarkau, jei neistariu del to nei vieno zodzio, tada nes sutariam gerai, nei pykciu nei barniu. bet atrodo kad jis priprates prie to, ir tik pasakyk ka,iskart vel viskas is naujo. anksciau del menkiausio barnio neislaikydavau ir jo metu verkdavau, o tai ji dar labiau nervindavau. as tiesiog ju negalejau sulaikyti. po nestumo pasidariau ziauriai jautri, nei kokio jautresnio filmo, nei kasko su vaikais susijusio negalejau ziuret. ziurek asaros ir bega.
Labas vakaras,panasiu bedu ir as galiu turbut pasakyt,kad jau tik turejau.Musu situacijoj pokalbiai nelabai padejo,bet atradom kita buda leidau vyrui isijaust i mano vaidmeni,kai rupinies namu tvarka,vaikais,valgio gaminimu ir dar begale dalyku ir vyras pareiske,kad supranta mane ir tai nebuvo tusti zodziai.Be jo pagalbos turbut dar ir dabar buciau pamelusiais paakiais,visada nepatenkinta,pikta,rekianti,sedinti namie ir nieko neveikianti ir visokia kitokia.Vienos manau be antruju pusiu mes tikrai neiveiksime savo bedu,nes kai su vyru dabar jau pakalbam jis pasake niekada nebandyk slept,jog tau yra blogai,nes jei tau blogai,tai blogai ir man ir vaikams.nemanau,kad jusu vyrai pasakytu,jog tai nesamone ar juoktusi,nes pirmakart,kai ejau pas psichologe,tai nebuvo taip juokinga vyrui kaip man atrode,kad bus.
na yra budu ne tik diplomatisku isakyt kaip jauciates. galima kalbet pasnekovui priimtinu budu 😀
nieko gero jis juoktusi is tokio pokalbiu
vikapsi jokiu sansiu kad mano vyras mane suprastu nes kalbeta daug kartu bet deja.....
labas vakaras
atsiradus vaikuciui gyvenimas pasikeicia neitiketinai. svarbu suprast visus tuos pasikeitimus ir juos priimti.
pasikeitimai biologiniam lygmenyje: staigi hormonu kaita ytakoja liudesi ir depresija
psichologiniam lygmenyje: nerimas, baimes, viltys ar busiu gera mama? ar esu gera zmona?kodel liudziu ar isgyvenu depresija kai tureciau dziaugtis?
socialiniam lygmeny: keiciasi visi su kuo bendravot ir vietos kur eidavot.
tam kad adaptuotis prie pasikeitimu reikia tik laiko. svarbu zinokit, kad visa tai tik laikini isgyvenimai ir viskas tuoj atsistos i savas vezias, o si laikotarpi vistiek prisiminsit kaip viena sviesiausiu.
vyras pyksta nes nesupranta kas jums darosi ir tai yra naturalu. jis negali skaityt minciu ir perprast tai kas su jumis siuo laiku vyksta. visada pades atviras, siltas pokalbis, nieko nekaltinat tiesiog pasiguodziant. norint pagerint santykius pokalbio neivengsit o ji galit pradet tiesiog va taip arba pasakyt : "zinai noriu pasikalbet su tavim apie tai kaip jauciuos. man tikrainera gerai, nesakau kad tau gerai bet gal pasikalbekim tiesiog. noreciau ir tau laiko daugiau sirti ir vaikeliui irnamams, bet kartaisjauciuosi fiziskai visiskai issunkta ir dar tos baimes/ nerimas/ pyktis as patinezinau kodel taip jauciuosi bet prasau suprask ir apkabink mane labai stipriai kai pamatysi kad esu pikta. man labai svarbu zinot kad mane myli..."
atviri pokalbiai daro stebuklus. praneskit kaip sekes 😀
pagarbiai
psichologe Vika
ausmantija nusipirk pagerk kokiu homeopatiniu vaistuku pailsek turetu praeiti,cia manau daugiau nuovargis reiskiasi tokiu budu
SVEIKI EIKE IR MAN JUSU PAGALBOS PRIES TRIS MEN PAGIMDZIAU BERNIU BUVAU SUSIRGUSI DEPRESIJA BET MANAU JAU PRAEJO TACIAU PASIDARIAU TOKE NERVUOTA KAD BE REIKALO LB GREITAI UZSIDEGU SUSINERVUOJU ATRODO VISKAS APLINKUJ ERZINA VYRAS VAIKUTIS IR TAS TIESIOG NEBESITVARDAU KAIP GREIT UZSIDEGU NORIU KA NORS SUDAUZYTI VYRUJ IR ATSIBODO TOKS MANO ELGESYS BET NEZINAU KAIP SUSITVARDYTI NEPRADEJUS SAUKTI TIEK ANT JO TIEK ANT LELIUKO PADEKITE MAN
vikapsi diagnozuoti
jungiuosi prie jusu.po gimdymo 1.5 nieko nenorejau veikti-NIEKO.Buvau sau negrazi,stora,pasyvi,atrode,kad niekas nenori su manimi bendrauti,o kaip tycia lapkriti,gruodi ir sausi man buna taip vadinama rudenine depresija...viskas keiciasi,kai imi kitaip mastyti.paniurele,gyvenam is minimumu.visa vyro alga-bankui,mano- mokesciam.lieka 150lt/men.neisivaizduoju kaip isgyvenam,bet..paskutiniu metu esu tokia laiminga! 😀 nznau,bet visa tai sklinda is vidaus.
Laba diena,
mergele35> panikos priepuoliai jau diagnozuoti? ar pati taip manot? kuo pasireiskia? apibudinkit placiau
pagarbiai
vika
sveiki noreijau paklausti kaip susitvarkyti su panikos priepuoliais nestumo met, ka daryti
Paniurele,dziaugiuosi,kad pati matai savo laime.Mes esame visos laimingos,turedamos savo brangiausius zmogeliukus,mylincius vyrus.Tik ima ir uzsimirsta tai nuo eilines rutinos,ar,kai radikaliai kazkas keiciasi gyvenime. Tik norejau pasakyti,kad esu pati po gimdymo buvusi laaabai jautri,verkdavau kiekviena diena,mane sugraudindavo net godus mano kudikio pienuko valgymas.Pati emiau ir paprasiau vyro,kad nupirktu kokiu nors zoliniu vaistu nuo per didelio jautrumo.Nieko baisaus,manau, gal ir verta kiek panaudoti,jei per sunku su savimi susitvarkyti 😀 Sekmes!
o ta laime yra prie pat, salia taves, tiesiog reikia jai atsiduoti, placiau atsimerkti ir nepasiduot niurioms mintims, juk kas graziausia yra salia taves, tavo gleby ir sirdy
tas tiesa, kol viskas gerai, apie blogiausia net negalvoji, kartais pasiduodam visai kitiems dalykams, net nepagalvodami kas ta laime yra istikruju
Kai susitinki su porom, kurios neturi vaikučių ir trokšta jų susilaukt ir matai kaip trokšta, kai apsilankai klinikose kai ant lovyčių vaikiškų kabo rožančiai ir iš palatų naktimis girdisi lopšinės, kai pamatai kateterius vaikučiams ant kojyčių, rankyčių ir galvyčiu tada staiga supranti, kad esi labai laimingas žmogus....
Bet matyt kiekvienam savi marškianiai arčiausiai kūno
Su Pagarba
VIKA
zinot, tereik kad kas patartu, "pabartu" tada kitaip pradedi mastyt, bent jau nuotaika pakylesne tampa
saunuole paniurele,taip visada😀
labai jums aciu VISOMS uz siuos patarimus, uzteks verkslent, reiks pradet kazka veikt
Laba diena,
Na, turiu prisipažint, kad puolu komentuot, bet visko dar neperskaičiau nes matyt aktualia temą palietėt. Teisingai, nesate ta mergina kuri buvo prieš 2,3, ar 10 metų.Pasikeitė ir Jūsų statusas ir pareigos ir atsakomybė. Po truputį turi keistis ir savęs suvokimas. O kol tai vyksta ir susiduriam su visokiais dviprasmiškais jausmasi. Jūs kaip Žmona: rūpinatės vyru, namais, valgiu, drabužiais, tvarka,. planuojat darbus. Jūs kaip mama: rūpinatės vaiku, maistu, rūbais, saugumu, suteikiat meilę ir šilumą. Jūs kaip moteris turit rūpintis savim (būt gražia, susitvarkiusia ir sveika). Atrodo viskas lyg ir paprasta, Jūs esate tai kas buvote tik dvigubai daugiau darbo dasidėjo 😀. Judėkit mažais žingsniukais. Apgalvokit kaip buvo tada prieš "n" metų ir kaip yra dabar. Tai jau terapiniai klausimai ir jei norit ištiesų kažką suvokt tam reikia laiko. Surašykit ant lapo pagrindinius skirtumus tarp tada ir dabar. Tada pažiūrėkit kas pasikeitė įgerą. Susidėliokit pliusiukus. O tada apžvelkit kokį gėrį palikot praeityje? galbūt tai greitai pasiekiami dalykai. tik siekit ne visko iškarto bet po truputėlį, pradedant nuo mažiausio žingsnelio pvz. išsipešiot antakius, vėliau galit organizuot draugių susitikimą, pasivaikščiojimą su vyru ar knygos skaitymą kai visi užmiega...
Pagarbiai
Psichologė Vika
divka-neturiu uz ka po kirpyklas lakstyt ar ten nauju rubeliu pirkt, pas mus visi pinigai suskaiciuoti, nieko praktiskai nelieka sioms pramogoms, jei taip galima pavadint
mergaite6-as nevisada taip galvoju, paskutiniu metu man toks streso laikotarpis uzejo.
dovilee-butu galimybes, tikrai nesibedavociau, bet zinoma dekui uz nuomone
O bandei išeiti, paprasčiausiai su vaikeliu pasivažinėti gryname ore.Žinau Pasvalį, yra, kiek atsimenu ir baseinas, ir kur pasivaikščioti.
Tai jeigu nebuvai kirpykloj šimtas metų, tai pirmyn...Ar yra kokių kliūčių?Tu galvoji, tavo vienos galvelėje tokių minčių ateina?Žinok, nesi tu viena, dauguma mamyčių po gimdymo su hormonais nesusitvarko.Man taip pat "užeina", bet jeigu pasikerpu, o jeigu dar pasidažau, manikiūra kokį pasidarau,ar kokį rūbelį nusiperku-iškart geriau.
kaip zmones nepagalvoja jok gyvenimas per trumpas,kad dar ir blogom mintim gyventi☹ gaila,kad ne visi vertina ka turi...
galimybiu kazak keisti visada yra. VISADA. tik tau paciai matyt geriau sedet ir bedavot, nei keltis ir kazka daryt
man zinok sedint namie ypac kai blogas oras ir neinam i lauka irgi prasideda tinginyste,atrodo : ai kam cia reik juk vistiek nieks nemato,tingiu... bet kuo dazniau islysi is namu ,bendrausi tuo greiciau atgal i vezes isistatysi 😀 as tai jau net noreciau eiti i darba, bet vat mazes gaila... neisivaizduoju kaip ji ten tam lopsely isbutu 😀